Šventiniai blynai, kurie tikrai pradžiugins vaikus: ne tik gardu, bet ir sveika

Receptų su miltais dar tarpukariu žinota tūkstančiai, o daugelis tuomečių moterų laikraščių neapsieidavo be šio ingrediento aprašo.

Šiais laikais, pasikeitus žmonių mitybos įpročiams, į miltus vis dažniau žiūrima skeptiškai, tačiau, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, to daryti nereikėtų, kadangi šiame produkte yra įvairiausių naudingųjų medžiagų, stiprinančių žmogaus organizmą.

Miltai – tūkstančius metų skaičiuojantis produktas. Auginant grūdines kultūras, atrasta, kad jas galima malti, o iš gautos masės gaminti įvairiausius patiekalus. Pirmiausia gaminta duona, bet bėgant amžiams atrasta ir kitų receptų. Viduramžiais miltai tapo vienu iš pagrindinių įvairių kepinių, desertų bei kitų patiekalų ingredientu.

Tarpukariu prasidėjęs susirūpinimas žmonių sveikata lėmė, kad žiniasklaidoje pasirodydavo vis daugiau straipsnių įvairiomis sveikatinimo temomis. Juose pabrėžta įvairių produktų nauda, skatinta vartoti sveikesnes jų alternatyvas. Pro tuomečių žurnalistų akis neprasprūdo ir miltai, dažnai rašyta apie sveikiausias jų rūšis bei naudą organizmui.

Štai, pavyzdžiui, Katalikų moterų draugijos leistas leidinys „Moteris“ paskyrė visą straipsnį miltų naudai ir sveikatai. Jame rašoma, kad vartojant rupius miltus pirmajame pasauliniame kare kariavusių karių dantų ir bendroji sveikata pasitaisė. Taip argumentuota už viso grūdo miltų vartojimą ir skatinta atsisakyti kiek mažiau sveikų, aukščiausios rūšies miltų.

Šiais laikais dažnai miltai tampa tuo produktu, kurio pirmiausia atsisakoma pradėjus maitintis sveikatai palankiai ar siekiant numesti papildomo svorio. Argumentuojama, kad tai kalorijas auginantis ir jokių teigiamų medžiagų organizmui neduodantis produktais. Kartu su miltais iš raciono dažnai pašalinami įvairūs jų patiekalai: makaronai, blynai, įvairūs pyragai ar kepiniai.

Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. E.Gavelienė teigia, kad toks miltų radikalizavimas yra tikrai perdėtas, o prieš juos vartojant svarbiausia atsirinkti tinkamiausius.

„Sveikam organizmui miltų atsisakyti nederėtų, kadangi iš jų pagaminti patiekalai yra tikras energijos šaltinis. Kalbant apie maistinių medžiagų kiekius, tai kompleksiniais angliavandeniais turtingi gaminiai, o jei tinkamai pasirenkami miltai, tai tokie gaminiai dar gali būti ir skaidulų, mikroelementų bei vitaminų šaltinis. Svarbiausia, parduotuvėje renkantis miltus atkreipti dėmesį, kad jie būtų viso grūdo. Taip užtikrinsite, jog jūsų organizmą pasieks geriausios kokybės medžiagos“, – viso grūdo miltų maistinę vertę pažymi E. Gavelienė.

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad nors aukščiausios rūšies nušlifuoto grūdo miltų maistingumas dėl pašalintos luobelės yra mažesnis, neturėtume bijoti ir jų: „Kartu su išorine grūdo dalimi pašalinama daug naudingų medžiagų: skaidulos, eilė vitaminų. Lieka tik augalinės kilmės baltymai, angliavandeniai bei labai nedidelis kiekis riebalų. Aukščiausios rūšies miltų gaminiai – šventiniai patiekalai, tad ir turėti būti taip traktuojami bei valgomi retų švenčių proga.“

Nors miltai virtuvėje naudojami kone kasdien, apie tinkamas sąlygas jų laikymui žino ne visi. Įvairūs parazitai, per šiltas oras ar saulės spinduliai gali produktą sugadinti ir padaryti jį netinkamu vartoti dar iki jo galiojimo laiko pabaigos. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi miltų laikymo patarimais, kuriuos įsiminti turėtų kiekvienas.

„Parsinešus miltus iš parduotuvės rekomenduojama juos perpilti į atskirą miltams laikyti skirtą dėžę, pagamintą iš stiklo, plastiko ar metalo. Norint išlaikyti šį produktą aukščiausios kokybės, svarbu, kad jis neturėtų sąlyčio su oru, drėgme ar nelaukiamais parazitais. Todėl laikymui pasirinkite gerą vietą. Svarbu, kad ji būtų vėsi, sausa ir tamsi. Jei tokios vietos neturite, miltus saugokite nuo saulės spindulių – taip juos išlaikysite šviežius ilgesnį laiką“, – pažymi O. Suchočeva.

Siekiant kulinarinių rezultatų svarbu miltus tinkamai pasverti ir žinoti, kiek jų naudoti viename ar kitame recepte. Didesnis ar mažesnis šio produkto kiekis gali lengvai pakeisti patiekalo struktūrą ir skonį. Dėl šios priežasties ekspertė rekomenduoja visada naudoti matavimo indelį.

„Miltai savo tikrąjį skonį atskleidžia ne tik virtuvės šefo, bet ir bet kurio kulinaro rankose. Nuo makaronų ar koldūnų iki įvairiausių pyragų – jie suteikia patiekalui esmines struktūros savybes, kurios nesumaišomos su niekuo kitu. Dėl šios priežasties reikia tinkamai žinoti, kiek jų naudoti receptuose, kad gautume patiekalą tokį, apie kokį svajojome“, – teigia žinovė.

Rugsėjo 1 d. proga prekybos tinklo kulinarai kviečia pasigaminti šventinius blynus, nustebinsiančius vaikus prieš pirmąją mokslo metų dieną.

Dubenyje išplakite kiaušinius su klevų sirupu. Suberkite miltus, kepimo miltelius, supilkite pusę pieno, gerai išmaišykite – tai padės išvengti gumuliukų. Supilkite likusį pieną, išmaišykite. Stebėkite tešlą, nes avižiniai miltai labai greitai išbrinksta, todėl likusį pieno kiekį reguliuokite patys. Tešla turi būti kaip įprastų miltų tešla lietiniams. Supilkite aliejų ir viską gerai išmaišykite.

Įkaitinkite keptuvę, patepkite aliejumi ir kepkite lietinius.

Avižinius blynus patiekite su šviežiomis uogomis, jogurtu arba medumi, klevų sirupu.

Skanaus!