Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria gardžiuotis vis kitomis salotų rūšimis – jos turi skirtingą skonį, o prekybos centruose džiugina jų įvairovė. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria, kaip salotas namuose ilgiau išlaikyti šviežias ir nustebinti svečius.
Lengvos, gaivios ir įvairios
Salotos puikios tuo, kad kaskart galima improvizuoti keičiant jų priedus. O jei jose bus liesos mėsos, sūrio ar ankštinių daržovių – pasotins per pietus ar vakarienę. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, žalia salotų spalva daugiausia priklauso nuo chlorofilo – grupės žalių, magnio turinčių augalų pigmentų.
„Sveikatai palankios mitybos sampratoje žalia spalva asocijuojasi su augalinės kilmės geležimi, mineralinėmis medžiagomis ir fitochemikalais, kurie yra ypač naudingi sveikatai. Visos žalios spalvos lapinės daržovės ir salotos mums naudingos tuo, kad jose gausu magnio, kalcio, kalio, folio rūgšties, B grupės vitaminų, skaidulų. Maistinės medžiagos įvairiose salotose skiriasi labai mažai, panašus ir skaidulų pobūdis. Kadangi skirtumai visai minimalūs, verta salotas rinktis pagal skonį ir išbandyti įvairias. Sveikos mitybos piramidėje jos priskiriamos prie tamsiai žalios spalvos daržovių, o vertinamos dar ir kaip didelį tūrį, bet mažą kaloringumą turintis maisto produktas“, – pastebi E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė teigia, kad salotos – vienas iš maisto produktų, kuriuos reikia vartoti kuo dažniau, tik nepamiršti kruopščiai po tekančiu vandeniu nuplauti kiekvieną jų lapelį: išimtis tik fasuoti ir pjaustyti salotų mišiniai, kuriose salotos jau nuplautos.
„Net nemėgstantis salotų žmogus gali rasti jam patinkančią rūšį, nes jų pasirinkimas labai gausus: nuo aštrokų gražgarsčių iki pikantiško riešutų skonio romaninių, nuo traškių gūžinių „Iceberg“ iki subtiliųjų sultenių ar neutraliųjų kininių, mums įprastų lietuviškų salotų. Jas verta panaudoti ir kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų, ir kaip užkandį, maišant įvairias rūšis, o su įvairiais gardžiais priedais ar pikantišku padažu salotos atstos sočią vakarienę ar pietus“, – teigia gydytoja dietologė.
Salotos tvariai auginamos ir parduodamos
Ant salotų pakuočių pastebime įvairius ženklus, kurie garantuoja ne tik salotų kokybę, bet ir primena apie tvarų vartojimą bei gamtos saugojimą. „Pirkėjams aktuali salotų kokybę patvirtinanti informacija, kad jos užaugintos be priedų ir nuskintos šviežios. Buvo galima pastebėti, kad salotų augintojai atsisakė plastikinių vazonėlių ir pakeitė juos kartoniniais. Be to, visos salotos, užaugintos Lietuvoje, parduodamos žemėje. Jų pakuotėje pažymima, kad salotose nėra jokių priedų šviežumui palaikyti, o nuskynus lapus galima šaknis pasisodinti į vazonėlį ir užsiauginti savo salotų“, – pataria prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.
Ekspertė primena, kad salotos mėgsta vėsą: „Jei nusipirkote salotų su šaknimis ir žeme, į šaldytuvą dėkite jas nuskynę. Fasuotus salotų mišinius reikėtų laikyti neatidarytoje pakuotėje šaldytuve, daržovėms skirtame stalčiuje. O jei visko nesunaudojote per vieną kartą, sudėkite salotas į indelį, kurio dugną reikėtų iškloti popierinio rankšluosčio lapeliais drėgmei sugerti. Tokia salotas suvartoti rekomenduojama per dvi paras.“
Kulinarijos technologė Lina Barčaitė vietoje įprastų skrebučių, kurie dedami į Cezario salotas ir suteikia traškumo, siūlo su sviestu bei prieskoniais pakepinti kelis šaukštus turimų rupių džiūvėsėlių (labiausiai tinka „Panko“), o padažui natūralų jogurtą pagardinti garstyčiomis.
Tortilijų suktinukai su vištiena ir salotomis
Reikės:
- 4 didelių tortilijų
- 1 vištienos krūtinėlės be kaulų ir odos
- 2 puodelių pjaustytų romėniškų salotų
- 1/2 puodelio mažų pomidoriukų
- 1/2 puodelio smulkinto kietojo sūrio
- 1/3 puodelio mėgstamo padažo
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus
- 1 šaukšto tarkuoto kietojo sūrio
- 1/4 šaukštelio itališkų žolelių prieskonių
- 1/4 šaukštelio česnakų miltelių
- 1/4 šaukštelio druskos
- 1/4 šaukštelio juodųjų pipirų
Džiūvėsėliams reikės:
- 1 šaukšto sviesto
- 1/4 puodelio džiūvėsėlių
- 1/4 šaukštelio itališkų prieskonių
- 1/4 šaukštelio česnako miltelių
- 1/4 šaukštelio druskos
- 1/4 šaukštelio juodųjų pipirų
Kaip gaminti
Vištienos krūtinėlę supjaustykite nedideliais gabalėliais. Sudėkite vištieną į dubenį, įpilkite 1 šaukštą alyvuogių aliejaus, berkite itališkų prieskonių, česnako miltelių, druskos ir pipirų. Maišykite, kol vištiena tolygiai pasidengs aliejumi ir prieskoniais.
Įkaitinkite didelę keptuvę ant vidutinės ugnies, įpilkite 1 valgomąjį šaukštą alyvuogių aliejaus, sudėkite prieskoniais pagardintą vištieną ir kepkite, kol ji paruduos ir iškeps (apie 5 min.). Vištieną atidėkite į šalį, kad atvėstų.
Tada į nedidelę keptuvę sudėkite sviestą, džiūvėsėlius, itališkus prieskonius, česnako miltelius, druską ir pipirus. Kepkite ant vidutinės ugnies, kol viskas tolygiai susimaišys ir džiūvėsėliai taps auksinės spalvos (apie 3 minutes). Atidėkite džiūvėsėlius į šalį, kad atvėstų.
Nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite romanines salotas. Pomidoriukus perpjaukite per pusę. Į dubenį sudėkite salotas, pomidorus, sūrį, atvėsusią vištieną, džiūvėsėlius ir padažą, išmaišykite.
Salotų mišinį išdėliokite ant 4 didelių tortilijų. Tortilijas sulenkite ir susukite kaip buritą (pirmiausia užlenkite apačioje, šonus ir toliau – viršų). Perpjaukite per pusę, suvyniokite į maistinę plėvelę ir laikykite šaldytuve.
Skanaus!
