Nerašau „becukrė“, nes jeigu sekate mano receptus, greičiausiai pastebėjote, kad cukrų naudoju tik desertų/pyragų ir marinatų gamyboje. Iš ilgametės patirties galiu patvirtinti, kad jokiai duonai ar ragaišiui cukrus nereikalingas, kaip ir rauginamiems kopūstams!
Ne kartą esu sulaukusi klausimų šia tema, atsakymas labai paprastas – mielės, tiek sausos kepimo, tiek presuotos ar rauge natūraliai susidariusios, aktyvuojamos šiltu (apie +30 laipsnių) vandeniu, o maitinasi miltuose esančiais angliavandeniais.
Šioje duonoje kildintojo vaidmenį atlieka soda, ji sureaguoja su kefyre ar jogurte esančia rūgštimi. Tokių didelių skylučių riekėje, kaip mielinėje ar raugo duonoje, nebus, žinoma. Tačiau skonis tikrai nustebins ir pradžiugins.
Kartais į tešlą įmaišau miežinio salyklo, duona būna tamsi ir kiek kitokio skonio, tuomet ant tešlos formoje užberiu kmynų.
Duoną kepu formoje aukštais kraštais, dar kitaip vadinamoje kekso forma.
Reikės:
- 500 g kvietinių miltų (550D)
- 4 g druskos
- 5 g sodos
- 420 g kefyro (arba natūralaus jogurto)
- 30 ml aliejaus
Kefyrą, jei buvo šaldytuve, atšildau iki kambario temperatūros, supilu į gilų dubenį, beriu sodą ir mentele maišau, kol pradeda susidaryti putos. Pilu aliejų, beriu druską, vėl kiek pamaišau ir galiausiai beriu persijotus miltus. Neskubant maišau, kol visi produktai susijungia į vienalytę masę, dubenį pridengiu virtuviniu rankšluosčiu ir palieku 20 minučių kambario temperatūroje.
Praėjus laikui, tešlą sudedu į silikoninę kepimo formą, jei naudosite metalinę ar keraminę, išklokite ją kepimo popieriumi.
Paviršių apipurškiu vandeniu, beriu sėklų ir šaunu į orkaitę, nustatau 220 laipsnių kaitrą ir kepimo režimą viršus – apačia. Kepu 45–50 minučių.
Laikau sandariame popieriniame maišelyje.
Tiekiu kaip sumuštinių duoną ar poroje su sriuba, bet labiausiai pamėgome ją skrudinti ir tepti česnakiniu aliejumi.
