Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šios uogos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir yra puikus vitamino C šaltinis. Artėjančios mamos dienos proga prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė kviečia iškepti sveikatai palankų tortą su braškėmis ir šiuo desertu pradžiuginti brangiausią žmogų.
Braškių nauda – didžiulė
Braškės – mažai kaloringos uogos, kupinos naudingų maistinių medžiagų. Greta vitaminų, mineralinių medžiagų, jos gausios ir įvairių polifenolių junginių, kurie svarbūs antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu.
Dr. E. Gavelienė teigia, kad braškės ne tik paturtins organizmą naudingosiomis medžiagomis, bet ir pamalonins skoniu. „Braškėse yra geležies, magnio, cinko, vario, seleno, kalio. Šios mineralinės medžiagos ir mikroelementai be galo svarbūs žmogaus organizmui. Braškės taip pat turi nemažai karotinoidų, vitamino E, C, B1, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų“, – apie braškių naudą pasakoja gydytoja dietologė.
Skanauti galima nors ir kasdien, bet saikingai
Žmonės, kurie nėra alergiški braškėms, gali vartoti jas nors ir kasdien, tik kiekis neturėtų nutolti nuo rekomenduojamo vaisių ir uogų kiekio dienai, kuris yra apie 300 gramų.
„Braškės yra labai vertinamos dėl polifenolių – antiuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Atlikta nemažai klinikinių studijų, siejamų su braškių vartojimu ir mažesniu sergamumu lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tad žmonėms, kuriuos vargina širdies, kraujagyslių ligos, metabolinis sindromas kartu su nutukimu, nervų sistemos ligos ar diabetas, o taip pat siekiantiems išvengti vėžio, naudinga braškes įtraukti į savo kasdienę mitybą“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Lietuviškos braškės turi daugiau skonio
Visiems gerai pažįstamų uogų sezonas Lietuvoje prasideda vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje. Dažnas pastebi, kad Lietuvoje užaugintos braškės skoniu skiriasi nuo atvežtų iš užsienio. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, vietinės uogos turi daugiau saldumo.
„Atvežtinių braškių veislės yra pasirenkamos tokios, kurios ištvertų kelionę iki parduotuvės ir skinamos kiek žalesnės. Lietuviškos, daržuose užaugintos braškės gali būti ryškesnio skonio. Tačiau jas reikia greičiau ir suvartoti, nes skiname jau visiškai sunokusias. Lietuviškos braškės skanesnės ir saldesnės dar ir dėl to, kad mūsų šalyje yra didesnis skirtumas tarp karščio dieną ir vėsumos naktį. Būtent vėsiuoju periodu braškėje išsiskiria cukrus“, – pasakoja O. Suchočeva
Visiškai sunokusios braškės greičiau genda, tad norint išlaikyti jas ilgiau, reikia imtis papildomų priemonių. „Rimi“ komercijos operacijų vadovė dalijasi patarimais, kaip išsaugoti šviežias uogas ilgesnį laiką: „Nusipirktas braškes derėtų laikyti vėsiai. Galima į dėžutę įdėti popieriaus, kuris sugertų susidariusį kondensatą nuo temperatūros pokyčio. Uogas plauti geriausia tik prieš vartojimą, kitu atveju drėgmė suminkštins jų odelę. Transportuojant braškes iš parduotuvės, reikėtų jas padėti taip, kad uogos kuo mažiau patirtų trinties ir spaudimo.“
Braškių panaudojimas patiekaluose – didžiulis
Kaip valgyti braškes – priklauso nuo jūsų vaizduotės. Uogas galite valgyti neapdorotas ar panaudoti įvairiuose kepiniuose. Braškių panaudojimas platus – galite iš jų pasigaminti tiek prie kepsnelių tinkantį padažą, tiek papuošti įvairius desertus.
Daugiausia iš braškių lietuviai gamina uogienę ir kitus pagardus, tačiau „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė teigia, kad šias uogas galima panaudoti dar įvairiau.
„Braškėmis kviečiu gardinti įvairiausius desertus, tortus ar pyragus. Reikėtų nepamiršti, kad šios uogos gali tapti ir puikiu marinatu mėsai. Jas galima dėti į įvairias vasariškas salotas ir daryti padažus, skirtus gardinti saldiems ar saldžiarūgštiems patiekalams. Derėtų nepamiršti, kad dalį braškių rekomenduojama užsišaldyti, kad jomis galėtumėte džiaugtis visais metų laikais. Svarbu jas užšaldyti be papildomo cukraus, kad ir atšaldžius jos išlaikytų savo sveikąsias savybes“, – apie braškių panaudojimą pasakoja L. Barčaitė.
Mamos dienos proga maisto technologė L. Barčaitė kviečia pasigaminti pyragą be glitimo ir laktozės.
Nekeptas pyragas be glitimo ir laktozės
Pagrindui reikės:
- 60 g datulių;
- 100 g anakardžių;
- 30 g džiovintų spanguolių;
- 1 šaukštelio kokosų aliejaus.
Įdarui reikės:
- 150 g šviežio sūrio be laktozės;
- 40 g miltelinio cukraus;
- 300 g braškių.
Kaip gaminti
Pagrindui sutrinkite trintuvu anakardžius, datules, spanguoles, įpilkite kokosų aliejaus. Mišinį sudėkite į formą, suspauskite, indą dėkite į šaldiklį. Kai pagrindas sustings, išimkite iš šaldiklio.
Pagaminkite kremą: šviežią sūrį be laktozės sumaišykite su milteliniu cukrumi.
Ant pyrago pagrindo tolygiai užtepkite kremą, ant viršaus gausiai uždėkite braškių.
Pyragą patiekite šaltą.
Skanaus!
