Tokiu atveju įvairūs troškiniai ir apkepai gali būti gaminami su tuo, ką randate virtuvėje: ryžiais, įvairiomis kruopomis, makaronais.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad maistingiausi yra viso grūdo dalių makaronai, taip pat pagaminti iš kietagrūdžių kviečių ar grikių, praturtinti daržovėmis. O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pastaraisiais metais itin išaugo makaronų pardavimai – jie išlieka vieni pigiausių maisto prekių.
Sveikatai palankiausi – viso grūdo ir paruošti „al dente“
Nors makaronų patiekalai dažniausiai yra labai mėgstami vaikų, vis tik gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo jais nepiktnaudžiauti, tačiau nepulti ir į kitą kraštutinumą – dėl angliavandenių baimės visiškai jų neišbraukti iš savo mitybos raciono. Svarbu, kiek makaronų suvartojama ir kaip jie paruošti.
„Didelė klaida, kai kontroliuodami svorį žmonės bijo valgyti įvairų maistą. Naudingiau yra planuoti kiekvienos dienos maisto kiekį, išlaikyti valgymo režimą ir nebadauti. Makaronai aprūpina žmogaus organizmą kompleksiniais angliavandeniais ir nors jie nepasižymi didele mineralinių medžiagų gausa, juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose rūšyse – ir cinko.
Priklausomai nuo miltų, iš kurių yra pagaminti makaronai, juose gali būti ir B grupės vitaminų. Jeigu makaronai yra viso grūdo ar iš kietagrūdžių kviečių, grikių ir dar praturtinti špinatais ar burokėliais – jie tampa maistingesni“, – teigia E. Gavelienė.
Ekspertė pataria atkreipti dėmesį ir į makaronų gaminimo būdą. Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje dar vadinami „al dente“: „Jeigu makaronai nėra išbrinkę, jų glikeminis indeksas bus mažesnis, o tai reiškia, kad cukraus lygis kraujyje kyla lėčiau. Be to, suvalgius taip paruoštų makaronų ilgiau išlieka ir sotumo jausmas.“
Gydytoja dietologė rekomenduoja iš makaronų pagamintus patiekalus valgyti ne dažniau nei 1–2 kartus per savaitę, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam tikrų ligų varginami žmonės savo mitybos racione turėtų jų vengti.
„Jeigu tai kvietiniai, ruginiai ar kiti glitimo turintys makaronai – celiakija sergantys arba neceliakinį jautrumą glitimui turinys asmenys šių makaronų neturėtų valgyti. Taip pat, savaime suprantama, nereikėtų valgyti nė trupinėlio duonos, sausainių ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Visgi, svarbu nepamiršti, kad glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai ar rugiai, bet ir kuskusas, manų, perlinės ir bulguro kruopos, net speltų miltai“, – įspėja gydytoja dietologė.
Kaip išsirinkti kokybiškus ir kokį padažą pritaikyti
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, makaronai išlieka geras pasirinkimas norintiems sutaupyti: „Pastebime, kad gerokai išaugo pigiausių makaronų pardavimai. Perkamiausi išlieka kietųjų kviečių makaronai. Pirkėjai dažniausiai renkasi spagečius, sraigtelių ir vamzdelių formų kietuosius makaronus. Taip pat pastebime, kad auga kiaušininių, ryžių bei „Wok“ makaronų pardavimai.“
Makaronus namie O. Suchočeva pataria laikyti sausoje vietoje, o gaminant juos vadovautis ant pakuotės nurodytomis instrukcijomis ir dėti tik į verdantį vandenį, priešingu atveju jie pasidarys lipnūs ir greitai ištiš.
„Kokybiškiausi makaronai yra tie, kurie nesuverda, yra pagaminti iš gerų miltų, turi šiurkštų paviršių, lengvai netrupa ir išlaiko savo formą. Tokie makaronai gerai sugeria padažus“, – sako ekspertė.
Makaronų įvairovė tokia didelė, kad dažnai juos sunku išsirinkti. Tai priklauso ir nuo to, kokį patiekalą ruošime ir kokį padažą gaminsime.
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, paprasta taisyklė yra tokia: kuo stambesni makaronai, tuo sodresnis turėtų būti padažas, kuris prilips prie makaronų paviršiaus.
„Spagečiams tiks lengvos slidžios tekstūros padažai, paruošti alyvuogių aliejaus su česnaku ar grietinėlės pagrindu. Sraigteliams ar kitaip susuktiems makaronams tiks pesto, kreminiai padažai su sūriu. Briaunotame vamzdelių formos makaronų paviršiuje gerai išsilaikys tiršti mėsos ir daržovių padažai“, – pataria kulinarijos technologė.
Kulinarijos technologė pataria makaronų apkepams naudoti bet kokią šaldytuve likusią keptą, virtą mėsą arba dešreles, turimą sūrį: „Konservuotus pomidorus galima keisti šviežiais, pagardinti patiekalą šaldytomis ar šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis.“
Makaronų apkepas su daržovėmis, mėsa ir sūriu
Patiekalui reikės:
- 400 g makaronų;
- 2 skardinių konservuotų pomidorų;
- 125 g mocarelos;
- 50 g fermentinio sūrio;
- 400 g mėsos likučių ar dešrelių;
- 2 šaukštų alyvuogių aliejaus;
- 2 šaukštelių cukraus;
- 1 svogūno;
- 3 susmulkintų česnako skiltelių;
- 1 šaukštelio džiovintų raudonėlių;
- žiupsnelio aitriosios paprikos dribsnių (nebūtina).
Kaip gaminti
Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite svogūną 8–10 minučių, kol suminkštės ir pradės karamelizuotis. Įmaišykite česnaką, kepkite dar 1–2 min. Sudėkite smulkintus pomidorus, raudonėlį, aitriąją papriką ir 2 šaukštelius cukraus, gerai pagardinkite prieskoniais ir užvirinkite. Keptuvę uždenkite dangčiu ir patroškinkite pomidorus 15–20 minučių, kol padažas sutirštės.
Įmaišykite bet kokią kitą virtą ar keptą mėsą, kurią norite panaudoti.
Tuo metu dideliame puode užvirinkite pasūdytą vandenį. Makaronus virkite minutę trumpiau, nei nurodyta ant pakuotės, arba tol, kol jie bus „al dente“. Nukoškite, bet pasilikite puodelį vandens, kuriame virė makaronai.
Suberkite makaronus į padažą ir išmaišykite, jei reikia, įpilkite šiek tiek pasilikto vandens. Sudėkite makaronus į kepimo indą, užbarstykite tarkuotu sūriu.
Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių ir kepkite apkepą, kol sūris ims burbuliuoti ir įgaus auksinę spalvą.
