Nėra ir kitos tokios daržovės, paliekančios tokį ryškų kvapą, tiek pjaustant, tiek malant, gardinant troškinius, sriubas, padažus, keptą juodos duonos riekę ar verdant skilteles aliejuje. Ir nors kartais česnakas dėl skoninių ir kvapiųjų savybių yra lyginamas su svogūnu, mano galva jis, nors ir pravirkdantis net vyrus, yra Nr. 2.
Ir dabar, kai aplink tiek sergančių ar sloguojančių žmonių, sumaniau priminti lyg ir elementarius, bet dažno tiesiog pamirštus česnakų patiekalus ar gaminius, kurie padeda sveikti.
Pirmiausia, ką prisimenu suslogavus – tiesiog nulupti česnako skiltelę ir ją įdėti į kiek įmanoma išpūstą šnervę. Kitą užspaudus kvėpuoti česnako eteriu bent kelias minutes. Svarbu skiltelės neįpjauti, tuomet yra grėsmė labai stipriai suerzinti gleivinę.
Bet kadangi aš nesu gydytoja, labiau norėčiau pasidalinti „skanių vaistų“ receptais.
Vienas jų, pats paprasčiausias, bet ilgiausias – užpilti česnakus medumi ir palikti tamsioje vietoje... metus laiko. Taip, žinau, kad tai ilgas laiko tarpas, bet jums dirbti nereikės, jie poruosis savarankiškai.
Ir po metų turėsite nuostabaus skonio česnakus juodame meduje – būtent tokia spalva ir yra geros kokybės garantas. Turiu jau 4 metus išlaikytą stiklainį – nei skoninės, nei kvapų savybės nepakitusios, gal netgi dar labiau išryškėję.
Geriame po šaukštą užsigeriant drungnu vandeniu ryte, prieš pusryčius. Arba tuomet, kai pajuntame pirmus peršalimo požymius, tuomet nepakenks ir du šaukštai.
