Kažkaip ėmė ir pagailo atiduoti vištoms žiedinio kopūsto kotą ir nepanaudotą paties kopūsto dalį, ir sriubos virti nesinorėjo, ir į šaldiklį grūsti. Prisiminiau, kad glitimo netoleruojantys kulinarai tarkuodavo žiedynus picos padui ar tiesiog garnyrui.
Jau buvo sutarta, kad šeštadienio rytas prasidės blynais. Tačiau nebuvo sutarta, kad jie bus saldūs, tad nupėdinau į savo voveruškyną, kur sezono metu visad randu grybų, vaikščiodama miške sudėliojau recepto scenarijų ir po pusvalandžio su nuostaba valgėme blynus su grietine ir voveraičių padažu. O kitam kartui drauge čirškinsiu ir šoninės.
Kopūstas tarsi ištirpo tešloje, tačiau suteikė ypatingą, labai malonų poskonį. Kartosim, būtinai, kai tik liks kotas. O jis dažniausiai lieka gaminant didkepsnius ar ypač gardžius malta mėsa ir šonine apvyniotus „kamuolius“.
Gamindama blynus, žiedinio kopūsto kotą ir smulkųjį nepanaudotą žiedyną sutarkuoju stambia tarka.
Blynų tešlai sumaišau:
- 3 kiaušinius
- 100 ml pieno
- 100 ml vandens
- 6–8 šaukštus miltų
- 2 šaukštus aliejaus
- 1 šaukštelį druskos
Tešla turi būti grietinės tirštumo.
Įmaišau kopūsto tarkius, į įkaitintą keptuvę pilu šlakelį aliejaus ir kepu nedidelius blynus.
Tiekiu karštus su minėtais pagardais.
