Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai domisi skirtingų šalių virtuvių įkvėptais ingredientais, kurie dažnai atsiduria ir kasdieniame pirkinių krepšelyje.
Būdingas konservavimas ir džiovinimas
„Lietuviai tampa išrankesni maistui ir domisi kitų šalių virtuvėmis bei jų receptais, skonių deriniais, valgymo kultūra. Pirkėjų dėmesio sulaukia įvairiausi produktai – nuo prancūziškų sūrių, azijietiškų makaronų ar įvairiausių padažų iki skandinaviškos silkės ar įvairiausių šiai virtuvei būdingų prieskonių: gvazdikėlių, cinamono, kardamono“, – teigia V.Budrienė.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad trys pagrindinės skandinaviškos virtuvės yra norvegų, danų ir švedų. Bendras skandinavų virtuves siejantis bruožas – paprastumas, šioms virtuvės būdingas komfortiškas maistas, dar kitaip vadinamas „comfort food“.
Pasak jos, šiauriečių virtuvėje vyrauja tiek gėlavandenių, tiek jūrinės žuvies patiekalai. Visgi, skandinavai ne tik puikūs žvejai, bet ir medžiotojai, todėl jų virtuvėje puikuojasi tokių laukinių gyvūnų, kaip elnias ar briedis, mėsa.
„Viena iš labai atpažįstamų skandinaviško maisto ypatybių – skirtingi įvairiausių produktų gaminimo būdai: konservavimas, džiovinimas, rūkymas, sūdymas ir marinavimas, kurie leidžia maistui išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpą. Dar gilioje senovėje šiuos gaminimo būdus naudodavo vikingai, kad įvairiausių produktų turėtų žiemos laikotarpiu. Na, o tradicija marinuoti ar džiovinti maisto produktus išliko iki šiol“, – kalba ekspertė.
Didžiausias dėmesys – vakarienei
Nors daugumoje Europos šalių pietūs yra laikomi pagrindiniu dienos valgymu, Skandinavijos šalyse daugiausiai dėmesio skiriama vakarienei.
„Paprastai skandinavai dieną pradeda nuo dribsnių su pienu arba duonos su įvairiausiais priedais: sūriu, rūkyta mėsa, retkarčiais šio krašto gyventojai leidžia sau pasimėgauti ir įvairiausiais saldžiais kepiniais.
Pietums dažniausiai valgomi sumuštiniai, vadinami, „smorgasbords“. Jie gaminami tiek su mėsa, silke, dešrelėmis, rūkyta lašiša ir įvairiausiomis daržovėmis, o vakarienė skandinavų šeimose dažniausiai būna labai paprasta – ją sudaro karšta mėsa, daržovės ir virtos bulvės. Vakarienės metu prie stalo susirenka ir kartu valgo visa šeima“, – teigia ekspertė.
V. Juodkazienė sako, kad švedų virtuvė neįsivaizduojama be mėsos kukulių, kurie dažniausiai yra patiekiami su bulvių koše, marinuotomis daržovėmis bei spanguolių padažu.
Dar vienas tradicinis Šiaurės šalių patiekalas – bulviniai blynai. Įdomu dar ir tai, kad Lietuvoje šis patiekalas valgomas su grietine, o skandinavai prie bulvinių blynų derina spanguolių uogienę.
Šių patiekalų ekspertė siūlo pasigaminti ir namuose ir dalijasi keliais receptais.
Bulviniai blynai pagal švedišką receptą
Reikės:
- 650 g bulvių
- 100 g miltų
- 1 kiaušinio
- 150 ml pieno
- 1 a. š. druskos
- 50 g sviesto
- 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus
- 2 šakelių šviežių petražolių
- 100 g skrudintos šoninės
- 100 spanguolių uogienės
Kaip gaminti
Bulves nuskuskite ir sutarkuokite burokine tarka. Tarkius užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų, gerai išmaišykite ir nusunkite per marlę ar švarų medžiaginį rankšluostį.
Į didelį dubenį įmuškite kiaušinį, supilkite pieną, suberkite miltus ir viską išplakite plakimo šluotele iki vientisos masės. Į tešlą įmaišykite gerai nusausintas tarkuotas bulves, tuomet įberkite druskos, šaukštą smulkintų petražolių ir dar kartą viską išmaišykite mediniu šaukštu.
Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą ir, kai keptuvė bus pakankamai įkaitusi, iš paruoštos tešlos formuokite norimo dydžio bulvinius blynus. Kepkite juos po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės, kol jie švelniai paruduos ir taps traškūs.
Iškepusius blynus perkelkite ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų riebalų perteklių. Blynus apibarstykite smulkintomis šviežiomis petražolėmis ir patiekite su skrudinta šonine bei spanguolių uogiene.
Švediški kukuliai
Mėsos kukuliams reikės:
- 400 g maltos jautienos ir kiaulienos mišinio
- 1 mažo svogūno
- 1 kiaušinio
- 2 v. š. smulkintų krapų
- 100 g džiūvėsėlių
- 100 ml pieno
- 1 a. š. druskos
- ¼ a. š. maltų juodųjų pipirų
- 1 v. š. aliejaus
Padažui:
- 20 ml saulėgrąžų aliejaus
- 15 g sviesto
- 1 v. š. miltų
- 500 ml mėsos sultinio arba vandens
- 1 šakelės šviežių petražolių
Bulvių košei:
- 500 g bulvių
- 30 g sviesto
- 150 ml šilto pieno
- ½ a. š. druskos
Garnyrui:
- 400 g žaliųjų pupelių
- žiupsnelio druskos
- 120 g spanguolių uogienės
Gaminame
Į didelį dubenį sudėkite faršą, įmuškite kiaušinį, supilkite pieną, suberkite smulkiai supjaustytą svogūną, krapus, džiūvėsėlius, druską bei pipirus ir viską gerai išmaišykite. Iš gautos masės drėgnomis rankomis suformuokite norimo dydžio rutuliukus, išdėliokite juos kepimo popieriumi išklotoje skardoje, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, tuomet pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, ir kepkite 20 minučių.
Kol mėsos kukuliai kepa, paruoškite bulvių košę bei garnyrą. Bulves nulupkite, supjaustykite nedideliais kubeliais, suberkite į puodą, užpilkite vandeniu ir virkite, kol bulvės suminkštės.
Nupilkite vandenį, įpilkite šilto pieno, įdėkite sviesto, įberkite druskos ir bulvių grūstuvu viską sutrinkite iki vientisos masės.
Žaliąsias pupeles nuplaukite, suberkite į sūdytą verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Tuomet karštą vandenį nupilkite ir perpilkite pupeles šaltu vandeniu, kad jos kiek pravėstų ir išlaikytų savo žalią spalvą.
Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą, suberkite miltus ir maišydami kepkite, kol masė švelniai paruduos. Tuomet į keptuvę supilkite mėsos sultinį, viską gerai išmaišykite, sumažinkite kaitrą, sudėkite iškepusius mėsos kukulius ir retkarčiais pamaišydami troškinkite juos apie 15 minučių. Paruoštus kukulius apibarstykite smulkintomis petražolėmis ir patiekite su bulvių koše, žaliosiomis pupelėmis bei spanguolių uogiene. Skanaus!
