Išskyrus vieną sūrį, kuris gaminamas iš dvejų produktų (neskaitant prieskonių) – jam nereikia jokių fermentų ar papildomos rūgšties, todėl jei tik gaunu naminio riebaus pieno, gaminu šį nuostabų gaminį.
Skoniu šis sūris primena varškinį, tačiau yra savito, kiek kitokio skonio. Šildymo sezono metu dalį sūrio masės formuoju kamuoliukais ir džiovinu šilčiausioje namų vietoje. Šie debesėliais vadinami sūriai po mėnesio kito tampa puikia užkanda ar salotų priedu.
Bet šiandien norėčiau pasidalinti šviežio sūrio idėja. Net ir neturinčiam jokios patirties žmogui sūris pavyks iš pirmo karto, tad bandom!
Iš nurodyto produktų kiekio gaunu 500–600 g sūrio.
- 2 litrai pieno (3,5 proc.)
- 1 litras graikiško jogurto (10 proc.)
- 1 šaukštas rupios druskos (30 g)
- kmynų ar krapų sėklų
Pieną supilu į 5 l puodą ir kaitinu neužverdant, tik kol susidarys pirmos putos. Jas nugriebiu, sumažinu iki minimalios kaitrą, sudedu jogurtą ir mediniu šaukštu lėtai maišau. Po kelių akimirkų pradeda matytis besifomuojantys gumuliukai. Kaitinu ir maišau apie 2 minutes. Sudedu druską, vėl maišau ir galiausiai išjungiu kaitrą.
Koštuvą kriauklėje iškloju dvigubu marlės sluoksniu ir atsargiai supilu masę iš puodo. Suberiu sėklas ir šaukštu įmaišau jas. Uždedu lėkštę ir kokį nors svorį (tam turiu „etatinį“ akmenį). Palieku varvėti 10–15 minučių.
Tolimesni veiksmai priklauso nuo to, ką planuoju gaminti. Šviežiam sūriui masę sukrečiu į formą sūriui, kol tokių neturėjau, sūrį tiesiog palikdavau tame pačiame koštuve iki pilnai atvėsta ir nustoja bėgti išrūgos.
Atvėsusį ir susiformavusį sūrį išimu iš marlės ir perkeliu į lėkštę. Laikau šaldytuve pridengtą gaubtu ar kita lėkšte, kad nedžiūtų.
Valgome su namine duona, uogų pagardais ar karamelizuotais svogūnais.
