„Nors tarp kepti ant žarijų skirtų produktų vis dar populiariausi yra mėsos gaminiai – šašlykai, dešrelės arba vištienos sparneliai, pastaruoju metu kepsninėse vis dažniau kepama ne tik mėsa, bet ir žuvis, įvairiausios jūros gėrybės, sūriai, sparčiai populiarėja ir įvairiausios keptos daržovės ar vaisiai“, – pasakoja komunikacijos vadovė.
Pasak jos, karštomis dienomis šokteli ir vandens, gaiviųjų gėrimų bei ledų pardavimai. Taip pat prieš šventines dienas padidėja išskirtinesnių kokybiškų užkandžių paklausa. Pirkėjai ieško gurmaniškų sūrių, vytintų kumpių. Gausiai perkami ir vaisiai bei uogos: ypač per karščius padidėja arbūzų pardavimai, perkamos ir trešnės, persikai, nektarinai.
Ką per Jonines valgydavo mūsų protėviai?
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, pasakoja, kad Joninės, kaip ir kitos šventės, neapsieidavo be skanaus maisto, o senoviniai Joninių patiekalai, visai kaip ir dabar, dažniausiai būdavo ruošiami lauke, ant ugnies.
Ant laužo buvo spirginami lašiniai, pelenuose kepamos bulvės, mėsa, pyragai, taip pat sūriai ir kiaušiniai. Pats populiariausias Joninių nakties valgis – lauže keptos bulvės su rūgpieniu ar įvairiais padažais, o kiekvienas patiekalas turėjo dar ir magišką galią.
Tačiau V.Juodkazienė pastebi, kad šiais laikais žmonės dažniau renkasi ant laužo kepti ne bulves, o įvairesnius patiekalus: šiuo metu ant žarijų verdamos ir įvairios sriubos, troškiniai, gaminamas plovas, kepami mėsainiai, dešrainiai, netgi gaminami desertai.
Maistas – vienas pagrindinių šventės akcentų
Tuo metu maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė pasakoja, kad jai Joninės svarbios dėl laiko, leidžiamo su artimaisiais: K.Pišniukaitės-Šimkienės vyro Vytauto tėtis yra vardu Jonas, tad tinklaraštininkė kiekvienais metais per Jonines stengiasi jį aplankyti, pasveikinti ir gražiai šią progą paminėti.
„Jei tik galime, trumpiausią metų naktį sutinkame pas vyro tėvus, tradiciškai švenčiame gamtoje su vainikais ir dainomis. Taip pat skanaujame išskirtinių šiai šventei ruošiamų patiekalų. O ypač mėgstame maistą ruošti lauke – čia verda ne ką prastesnis skonių gyvenimas nei namų virtuvėje“, – pasakoja maisto tinklaraštininkė.
K.Pišniukaitė-Šimkienė sako, kad ant grotelių su vyru kaskart kepa įvairiausius patiekalus: nuo sparnelių ir šonkauliukų iki varškės sūrio, troškinių, picų ir pyragų.
Šį kartą K.Pišniukaitė-Šimkienė su šeima pabandė išsikepti plokščią viščiuką.
„Angliškai šis metodas vadinasi „butterflied chicken“ – gaminant tokiu būdu pašalinamas viščiuko stuburas, jis kepa plokščias, todėl iškepa greičiau ir tolygiau. O kad būtų dar skaniau ir maistingiau, garnyrui kepėme visą daržovių vaivorykštę: prie viščiuko iškepėme česnakiniu sviestu gardintus kukurūzus, cukiniją, smidrus, paprikas ir pomidorus, o visą skonių derinį tobulai užbaigė česnakinis jogurto padažas“, – pasakoja K.Pišniukaitė-Šimkienė ir dalijasi ypatingai paruoštos vištienos receptu, kuris puikiai tiks ir Joninių stalui.
Plokščias viščiukas su daržovėmis
Viščiukui reikės:
- 1 viščiuko
- 3 v. š. aliejaus
- 1 v. š. obuolių sidro acto
- 3 skiltelių česnako
- 1 a. š. druskos
- žiupsnelio pipirų
- 1 a. š. maltos rūkytos paprikos
- 1/2 a. š. rudojo cukraus
- saujos įvairių šviežių žolelių arba 1 a.š. džiovintų žolelių
Daržovėms reikės:
- įvairių daržovių
- 3 v. š. sviesto
- 2 skiltelių česnako
- druskos, pipirų
- saujos įvairių šviežių žolelių arba 1 a.š. džiovintų žolelių
Česnakiniam padažui reikės:
- 4 v. š. graikiško jogurto
- 2 skiltelių česnako
- žiupsnelio druskos, pipirų ir cukraus
- šlakelio citrinos sulčių
- saujelės krapų arba žiupsnelio džiovintų krapų
Gaminame
Dieną prieš kepimą Kristina paruošia ir pamarinuoja viščiuką. Aštriu peiliu arba specialiomis žirklėmis pašalina viščiuko nugaros kaulą, atverčia jį taip, kad šis gulėtų krūtinėle į viršų ir rankomis dar paspaudžia, kad viščiukas taptų plokščias.
Indelyje tinklaraštininkė sumaišo aliejų, actą, tarkuotą česnaką ir prieskonius. Šiuo marinatu ji kruopščiai ištepa viščiuką, stengiasi, kad marinato patektų ir po odele. Tuomet indą su viščiuku apdengia maistine plėvele ir padeda nakčiai į šaldytuvą.
Tada paruošia kepsninę kepimui tiesioginėje kaitroje. Viščiuką kepa 160 laipsnių temperatūroje 20 minučių ant tos pusės, kuri padengta odele. Tuomet apverčia viščiuką ir kepa dar apie 40 minučių, arba kol vidinė mėsos temperatūra pasiekia 75 laipsnius.
Kai viščiukas iškepa, atideda jį ir apdengia folija, kol iškeps daržovės.
Tuomet Kristina pasiruošia česnakinį padažą: indelyje sumaišo jogurtą su trintu česnaku ir kitais padažo ingredientais.
Vėliau paruošia česnakinį sviestą daržovėms: lydytą sviestą sumaišo su trintu česnaku, druska, pipirais ir žolelėmis.
Po to Kristina daržoves deda ant grilio, kepdama kartas nuo karto patepa jas česnakiniu sviestu. Anot jos, kepimo laikas visoms daržovėms skirtingas, tad kepdami turėtume prižiūrėkite kiekvieną daržovę atskirai.
Galiausiai ji viščiuką supjausto dalimis ir patiekia su keptomis daržovėmis ir česnakiniu padažu.
Skanaus!
