Mano a. a. dėdė Vytas buvo aistringas Rytų virtuvės gerbėjas, žurnalisto ir fotografo profesija jam tais laikais atvėrė kelius į visas sovietines respublikas, labai laukdavau jo, grįžtančio iš kelionių po Kirgiziją, Azerbaidžaną ar Tuvos respubliką.
Visada būdavo skaidrių peržiūra ir koks nors tų kraštų patiekalo gaminimas ir degustacija. Taip kadaise jis išmokė mane gaminti dolmą (balandėlius vynuogių lapuose) ir būtent jis pasakojo apie stebuklingą gėrimą, kurį Pietų šalyse tiekia kartu su dolma.
Dabar suprantu, kodėl jam nepavyko rasti airano mūsų kraštuose –sovietiniais laikais nebuvo jokių jogurtų, iš kurių būtų galima pasigaminti šio gaivaus gėrimo. Kai jis gamindavo dolmą, užsigerdavome ją stiklinaite kefyro, į kurį būdavo gausiai įspaudžiama česnako.
Taip ir gaminau visą gyvenimą, kol vieną dieną prekybos centre pieno skyriuje neužtikau išparduodamo airano. O grįžusi paragavau ir tuomet jau sėdau gilintis į gėrimo istoriją.
Neįtikėtina, bet airanas yra toks populiarus Pietų šalyse ir Artimuosiuose Rytuose, kad siūlomas net kai kuriuose greitojo maisto restoranuose. Juo prekiaujama netgi pakelėse, nekalbant apie maitinimo įstaigas.
Perskaičius apie gamybos ypatumus, supratau, kad tąkart pagamintą airaną pirkau pirmą ir paskutinį kartą.
Jau geras pusmetis gaminu jį pati, ir netgi iš naminio jogurto.
Skaitydama istorijas labai susidomėjau ir gazuotu airanu – fermentuota gėrimo versija. Jo gamyba ilgesnė, bet skoniu tikrai gerokai lenkianti šviežią, todėl kartais šaldytuve būna net dvejų rūšių gardumyno.
Vasarą geriame jį kaip gaivinantį gėrimą, karštą dieną airanas tikrai puikiai gaivina. O priedus dedu pagal poreikį, visada dedu druskos, o kartais, plakdama airaną, įmetu mėtų lapelių, kartais raudonėlių ar šalavijų, o kartais ir česnako, kai tik gaminu dolmą.
Gamybos procesas paprastas kaip trys kapeikos: airaną galima plakti rankiniu plakikliu ar šluotele (ką ir daro dauguma), bet man labiausiai patiko kokteilinėje plakamo gėrimo tekstūra, ji būna glotni ir be vieno gumuliuko.
Proporcijos tokios:
- 1 dalis graikinio jogurto (galima gaminti ir iš paprasto ar „Skyr“ tipo jogurto);
- 1 dalis kambario temperatūros vandens;
- druskos – 0,5 šaukštelio litrui skysčių.
Viską supilu į kokteilių plaktuvą ar indą, kuriame maišysiu skysčius, plaku, kol nebesimato jogurto dalelių. Airanas labai gražiai putoja, tad iš karto pilant į stiklinaitę atrodo kaip baltas alus.
Jei gaminu fermentuotą airaną, supilu jį į butelį ir laikau kambario temperatūroje 2-3 dienas. Kai jau atsiranda rūgštelės kvapas ir burbuliukai, butelį dedu į šaldytuvą.
