Pyragėliai su grybais pagal seniausios Druskininkų giminės receptą

Dzūkija – tai miškų kraštas, todėl vieni populiariausių regiono patiekalų ingredientų yra uogos ir grybai. Pastaruosiuos čia ruošia įvairiausiomis formomis: troškina, marinuoja, gamina grybienę, grybų sūrį arba naudoja kaip įdarą įvairiems virtinukams. 

Virtinukai su grybais tradiciškai tiekiami per Kūčias, dėl savo formos vietinių vadinami ausytėmis. 

Norintys Kūčių stalą praturtinti tikrais dzūkiškais grybų patiekalais, gali išbandyti nesudėtingą grybų rasalo receptą bei išsikepti mielinių pyragėlių pagal seniausios Druskininkų giminės receptą.

Pamirkykite džiovintus baravykus šiltame vandenyje, kol pasidarys minkšti.
Supjaustykite baravykus ir dėkite į puodą su pasūdytu verdančiu vandeniu, jiems apvirus į sudėkite miežines kruopas bei raugintus kopūstus. 

Aliejuje arba svieste apkepinkite svogūnus. Kepintus svogūnus kartu su prieskoniais supilkite į puodą. Šiek tiek pavirus rasalui leiskite atvėsti, patiekite su orkaitėje keptomis bulvėmis su lupenomis. 

Tešla. Į mažą indelį supilkite mieles, truputį vandens ir cukraus. Padėkite šiltai, kad suputotų. Į didesnį indą supilkite miltus, padarykite duobutę, supilkite likusį vandenį bei cukrų, kiaušinius ir ištirpintas mieles. Šią masę suminkykite. Minkymo pabaigoje supilkite ištirpintą sviestą. Viską išminkykite ir padėkite šiltai, kol pakils. 

Kai tešla iškils, ją padalinkite į 4 dalis ir kiekvieną jų iškočiokite, padarykite skrituliukus, dėkite įdaro ir virkite karštame aliejuje, kol paruduos.

Įdaras. Džiovintus grybus išvirkite ir sumalkite mėsmale. Pakepinkite daug svogūnų ir sumaišykite juos su grybais, paskaninkite pipirais, druska ir lauro lapais.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Dzūkijoje yra vertinamos bulvės, kurias išvirus su lupenomis gaminamos bandelės – jas dzūkai vadina šiuškėmis. Dzūkai mėgsta grikius, iš jų miltų kepa blynus bei savo šventinį stalą puošia tradiciniu pyragu grikių boba kartu su spanguolių arba avižų kisieliumi.

Kai kurie iš Dzūkijos kildinami patiekalai, kaip raugintų kopūstų sriuba, netruko paplisti ir po likusius Lietuvos regionus, o dzūkiškų bandelių su kopūstais galima rasti ant dažnuose namuose ant Kūčių stalo. Nedaug kam žinoma, tačiau prėskučių, dabar vadinamų kūčiukais, istorija taip pat siejama su šiuo regionu.

Norintiems iš arčiau susipažinti su Dzūkijos virtuve arba tiesiog svarstantiems pabėgti nuo įtampą keliančios ruošos šventėms puikiai tiks vienas svarbiausių Dzūkijos regiono turizmo taškų - Druskininkų kurortas. Čia pageidaujantys atrasti nacionalinį kulinarinį paveldą gali apsilankyti Šakočių muziejuje, kur ne tik įsigis, bet ir patys pasigamins populiarųjį švenčių desertą.

Švęsti lietuviškai kviečiantys pažintinių programų organizatoriai „Sūrūs vėjai“ siūlo atrasti dzūkiškas pramogas ir tradicinę virtuvę Druskininkuose. Įvairių šventinių ir edukacinių programų sąraše galima rasti sūrio bei alaus degustacijas arba išbandyti savo jėgas kepant bene svarbiausią Dzūkijos kulinarinio paveldo patiekalą – bandas ant kopūsto lapo, su liže pašaunamas į senovinę duonkepę krosnį.

Atvykus Kūčių ir Kalėdų pasitikti į Druskininkus, vietą šventinei vakarienei galima pasirinkti iš įvairaus pobūdžio restoranų sąrašo. Minėtų dzūkiškų patiekalų galima rasti restoranuose „Senasis Nemunas“ bei „Forto dvaras“. Norintys naujų skonių įvertins į geriausių Lietuvos restoranų sąrašus įtrauktus „Toli Toli“ ar „Velvetti“ – vienintelį Lietuvoje restoraną, kepantį natūralaus raugo duoną medžiu kūrenamoje krosnyje.