Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vieno kąsnio užkandėles.
Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o jei trūksta, perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Šie konservai prabangūs, todėl rizikuoti neverta.
Esu išbandžiusi daug pjaustymo būdų, bet labiausiai pasiteisino skiltelės – dydis labiausiai atitiktų 2 mandarino skiltelių plotį.
Pradžioj vytinu sudėjusi žieve žemyn, kai dingsta apie trečdalis tūrio – apverčiu. Dar vienas svarbus momentas – prieš vytinant pomidorus reikia gerai padruskinti (naudoju jūros druską), tada greičiau išsileis sultys ir pomidorai greičiau vys.
Pomidorus sudedu ant sviestinio popieriaus ir kaitinu 90 laipsnių temperatūroje truptį pravertoje orkaitėje. Elektrinė džiovyklė, deja, nepasiteisno… Kai pomidorai tampa nedidukais, bet elastingais, vadinasi, pirmasis etapas įveiktas.
Dalį jų susidedu į stiklinius užsukamus indus ir naudoju lydytam sūriui pagardinti, makaronų patiekalams ar sriuboms.
Kitus uždarau stiklainiuose aliejuje. Naudoju mažus stiklainius. Juos iškaitinu ir į kiekvieną beriu po 2-3 kapotas česnako skilteles.
Tuomet puode užverdu:
- 1 l vandens;
- 200 ml vyno acto;
- gerą saują raudonųjų bazilikų (galima naudoti ir džiovintus).
Verdu tol, kol bazilikai atiduoda savo spalvą, skystis pasidaro tamsiai raudonas. Bazilikus ištraukiu ir šiame skystyje 2 min. palaikau pomidorų gabaliukus. Jokiu būdu negalima virti ilgiau, todėl skubiai išgriebiu kiaurasamčiu ir sudedu pomidorus į stiklainius.
Ant jų iki pat viršaus pilu saulėgrąžų ar žemės riešutų aliejaus, užsuku švariais dangteliais ir nešu į sandėlį. Galima laikyti kambario temperatūroje.
Šaltinis – „Kūmutės virtuvė“.
