Kėdainietės Aldutės pyragas, kuriam neįmanoma atsispirti

Nors bėgant metams A.Būdienės virtuvėje gaminami ir jos šeimynos mėgiami patiekalai mainėsi, nuo pjedestalo keletas patiekalų taip ir „nenulipo“ niekuomet.

Vienas tokių – jau daugiau nei pusę gyvenimo – per tris dešimtis metų kėdainietės kepamas gardusis trupiniuotasis pyragas su uogiene, kurio paskanauti drauge šią popietę A.Būdienė kviečia ir visus „Rinkos aikštės“ skaitytojus.

„Gaminti konditerijos gaminius labai mėgo mano mamytė. Švenčių proga kepdavo mėnulio formos sausainukus su miltais, kiaušiniais ir soda. Šie būdavę labai gardūs. Mamytė kepdavusi ir labai gardžias namines bulkeles, – prisimena A.Būdienė. – Bet štai pyragus ji kepdavusi retokai, užtat jų mėgėja buvo viena mano bičiulė. Jaunystėje vienu metu dirbau paštininke ir užsukdavau pas ją su korespondencija. Kaskart, lyg tyčia, ji būdavo prikepusi trupiniuoto pyrago su uogiene. Ir mane vis pasitikdavo šiltais žodžiais: „Aldute, tu turbūt pavargusi, pavaišinsiu tave pyragu“. Vaišindavo saikingai, o jo taip norėdavosi dar ir dar. Galbūt dėl to šio gardumyno „portretas“ atmintyje išliko labai ryškus ir tiesiog „stovėjo“ akyse. Vos tik atvykusi į Kėdainius ir pradėjusi „gaspadinauti“ nuolat prisimindavau savo draugės pyragą. „Iš atminties“ kepiau vieną, kepiau antrą kartą – nepavyko. Tačiau esu žemaitė, tikra užsispyrėlė – trečiuoju bandymu iš orkaitės jį ištraukiau lygiai tokį patį, kokį jaunystėje skanaudavau svečiuose.“

Taip, prieš daugiau nei trisdešimt metų prisiminusi jaunystėje burnoje tirpusį gardumyną, A. Būdienė jį ėmė kepti savo namuose, o pripažinti ir pamilti šį netruko ne tik gaspadinės šeimos nariai, giminės ir artimieji, bet netgi kaimynai. O „trupokšnis“ su uogiene savo ruožtu prastumdė kitus šaldytuve esančius maisto produktus ir rado ten nuolatinę „gyvenamąją“ vietelę.

„Trupiniuočio“ pas mane namuose gali rasti visuomet. Jis skanus ir karštas, tik ką ištrauktas iš orkaitės, ir atšalęs puikiai dera su kavos ar arbatos puodeliu. Kuomet ištraukiu jį iš orkaitės, pakvimpa visa laiptinė, – šypteli žavingoji A. Būdienė. – Kai tik užsuka vaikai, anūkai ar proanūkiai, pirmasis klausimas būna: „Aldute, kaip gyveni?“, o antras: „Ar turi to savo firminio pyrago?“ Vienas iš didžiausių šio kepinio mėgėjų ir pagrindinis degustatorius – mano sūnus Ovidijus. Jam prikraunu pilną pyrago lėkštę, užkaičiu arbatos, o jis visuomet pasiteirauja, ar turiu dar, ar man liks, nes šis tuoj suvalgys visus gabalėlius iki vieno.“

Ir nors dažnai šeimininkės savo ypatingųjų gaminių patiekalų atskleisti linkusios nebūna, A. Būdienė „trupokšnio“ receptu dalijasi mielai.

„Nors išdėstau viską iki smulkmenų, kitoms šeimininkutėms jį kaži kodėl sudėtinga iškepti tokį, koks pavyksta man. Tad šį malonumą jos man ir palieka, – juokiasi A. Būdienė. – Beje, „trupiniuotis“ labai tinka ir kaip miela dovanėlė įvairių švenčių proga. Artimieji ir gimtadienio, ir vardadienio proga iškepti paprašo. Saldi, miela dovanėlė, savomis rankomis su meile gaminta. Ką jau bekalbėti – juk tai, kas namuose gaminta – ar kepsniai, ar vyniotiniai, prie kurių taip pat dažnokai plušu, ar pyragai – visuomet skanesni namuose gaminti negu prekybos centruose pirkti. O jeigu dar iš naminių produktų – užvis gardžiau.“

Ir ne vien nostalgija gražiems jaunystės metams bei artimųjų liaupsės prisidėjo prie to, kad trupiniuotasis pyragas su uogiene taptų vienu mylimiausių A. Būdienės kulinarijos gaminiu. „Produktus jam surinkti yra labai nesudėtinga. Jokių įmantrių gėrybių nereikia. Šis pyragas – puikiausias įrodymas, kad genialumas slypi paprastume, – neabejoja moteris. – Nei laiko, nei kantrybės „trupiniuotis“ taip pat labai daug nereikalaujantis. Tešlą paruoši per pusvalandį, kepi – standartiškai – tiek pat, kiek ir kitus pyragus. O gaminys burnoje tirpsta. Tiesa, yra ir kitas mano pačios, vaikų bei anūkų itin pamėgtas konditerijos gaminys – keksas su šokoladu. Mielai pasidalinsiu ir pastarojo receptu.“

Į dubenį įmuškite kiaušinius, suberkite cukrų ir išplakite plakikliu. Į dubenį supilkite sviestą, išlydytą ant dujinės viryklės metaliniame puodelyje ar kitame indelyje su šlakeliu vandens. Darsyk gerai išmaišykite.

Po to suberkite kepimo miltelius. Tiesa, vietoje miltelių galite berti sodos, bet ją patartina sumaišyti ir „nušarminti“ su pora šaukštų grietinės.

Vėliau „seka“ vanilinis cukrus, pamažu suberkite ir miltus. Tešla turėtų būti minkšta. Atsidėkite tešlos viršutiniam sluoksniui.

Ant paruoštos tešlos tepkite uogienę. Taip pat galite užtepti ir išmaišytos 300 gramų varškės be gumuliukų. Ant uogienės užtarkuokite arba sutrupinkite atidėtą tešlos masę.

Skardą su paruošta tešla į iki 180°C temperatūros įkaitintą orkaitę pašaukite 40 minučių.

Norėdami iškepti dvigubai mažesnį pyragą, visų ingredientų dėkite perpus mažiau.

Visus produktus subėrę, supylę į dubenį, gerai išplakite plakikliu. Tuomet masę gerai supilkite į skardą ir 40 minučių kepkite iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.

Iškepus pagardinkite keptuvėje ištirpintu juoduoju šokoladu.

Į tešlą taip pat pagal skonį galima įberti razinų arba riešutų.