Pradėkime nuo to, kad norint pasimėgauti karka, žaliavų reikia ieškoti tam tikrose vietose. Tad devintą ryto aš jau turguje. Kuriame, nesakysiu, nes kaip žvejys neišduoda žuvingų vietų, taip ir aš „mėsingų“.
Karką išsirinkti lengva, jei kažką išmanai apie mėsą, jei ne – pakibsi ant gražiai besišypsančių ir čiulbančių pardavėjų kabliukų ir nusipirksi eilinio mutanto, užauginto per 3 mėnesius, mėsą, o iškepęs kažkokį nesusipratimą dėl nenusisekusio kepimo kaltinsi kepsninės gamintojus.
Tad jei išmanai, nusiperki tinkamą mėsą, tada leki namo ir pradedi ruoštis fiestai.
Kol kaista kepsninė, į katilą sudedu 2 kg kapotos karkos, per pusę perpjautas svogūnų galvas, česnakus (jų nepagailėkite), lauro lapų, kvapniųjų ir juodųjų pipirų. Ir druskos mesteliu nepagailėdamas.
O tada supilu keturis butelius šviesaus ar kvietinio alaus, kad apsemtų karkos gabalus. Jokio vandens, gaminate sau, tad pilkite vien alų.
Kai kepsninė įkaista iki 150 C, dedu katilą ir užvožiu. Laukti teks visas 3 val., o gal net ir 3,5.
Kai karka gerai suverda, mėsgalius iš puodo dedu ant grotelių ir apkepu. Ši procedūra trumpesnė – per 30 min. karkos gabalai apkepa, apskrunda. Dėl geresnio skonio ir kvapo į kepsninę beriu vyšnios medžio drožlių.
Taip pasigaminti karką galima ir namuose, ne kepsninėje. Sudėkite karką į puodą, supilkite alų ir prieskonius ir virkite 2,5 valandos virš labai silpnos ugnies.
Kai išverda, dėkite į skardą ir 30 min. pakepkite 200 C orkaitėje.
Prie karkos tiks padažas iš trintų šviežių pomidorų, česnakų, krapų, svogūnų laiškų, pipirų, druskos, grietinėlės.
