Tai dabar jau plačiai internete vaikščiojantis receptas, pataisiau kai ką pagal savo skonio receptorius – mažiau acto, daugiau aliejaus, mažiau darbo.
Net ir tie, kurie deklaruoja, jog paprika ne favoritinė ar išviso nemėgstama daržovė, šiuo būdu marinuotą valgo su malonumu. Gal todėl, kad skonyje jaučiamas medus smarkiai pakeičia įprastinės marinuotos paprikos skonį.
Perku kuo didesnes ir būtinai kietas, neįdužusiais, be juodų dėmių paprikas. Galima naudoti visų spalvų paletę – sluoksniuoti trispalves stiklainiuose arba gaminti vieną spalvą. Vienu metu gaminu 5 kg paprikų.
Pirmiausiai 7 l puode užkaičiu 5 l vandens.
Iki jam užverdant išsėklinu ir supjaustau stambiais gabalais paprikas, perplaunu, kad neliktų sėklų. Į švarius stiklainius dedu po 2–4 skilteles česnako, 1 a. š. sauso prieskonių mišinio marinavimui, 1–2 a. š. medaus.
Medus tinka bet koks – tiek šviežias, tiek susicukravęs, tiek dirbtinis (iš visiškos bėdos).
Paprikas beriu į verdantį vandenį – tiek, kad jos laisvai plaukiotų – ir paverdu 5–6 minutes. Išgriebiu iš vandens ir paspaudžiant dedu į stiklainius.
Vėsdama paprika dar sugula, todėl neskubu, vis papildau stiklainius vienu-kitu gabaliuku. Kai jau visos paprikos sudėtos, į vandenį pilu 3 stiklines be kaupo cukraus, 5 v. š. rupios druskos, 300 ml aliejaus.
Užverdu mišinį ir į verdantį supilu 3 stiklines 9 proc. acto.
Marinatu užpildau stiklainius, suku dangtelius ir apverstus kloju kuo šilčiau. Šiame etape skubu, kad kuo ilgiau laikytųsi karštis. Laikau apklotus apie 12 val.
Sandėliuoju rūsy, nors draugės pasakojo, kad laiko šiuos konservus virtuvės spintelėje.
Tinka kaip garnyras, sumuštinių ar salotų dalis, užkanda.
Šaltinis – „Kūmutės virtuvė“.
