Mūsų namuose jos labai mėgstamos. O šia sriuba esu apvaišinusi turbūt visą giminę ir draugus – ją dažnai verdu didesniems susibūrimams gamtoje ar sode.
Ji tiršta, soti, maistinga, o skonis patinka visiems – ir dideliems, ir mažiems.
Šios sriubos istorija prasidėjo, kai užtikau jos receptą vienoje receptų knygoje. Originale sriuba buvo pavadinta vegetarišku charčio. Išbandžiau, ir labai patiko.
Bėgant laikui vegetariškas charčio virto mėsišku. Žinau, kad tikroji charčio sriuba verdama su aviena. Aš ją verdu su jautiena. Rezultatas – maloniai stebinantis. Ne veltui ši sriuba – lyg mano vizitinė kortelė, kurios recepto paprašo daugelis ragavusiųjų.
Charčio
Reikės:
- 3-4 šaukštų ryžių,
- 1 didelio svogūno,
- 2 morkų,
- 2 šaukštų aliejaus,
- 5-6 minkštų pomidorų (ne sezono metu naudoju konservuotus savo sultyse),
- 3 skiltelių česnako,
- petražolių,
- 2 l vandens,
- druskos ir pipirų.
- Jeigu verdu sriubą su mėsa, papildomai dedu 150 g smulkintos jautienos.
- Taip pat dedu aitriųjų paprikų, adžikos, „Chmeli-suneli“ ar kitų prieskonių.
Ryžius nuplaunu, beriu į puodą, užpilu vandeniu ir užverdu.
Tuo metu supjaustau svogūnus, sutarkuoju morkas, apkepu aliejuje. Kai suminkštėja, supilu į verdančią sriubą.
Jeigu sriubą verdu su jautiena, apkepu mėsą keptuvėje (aliejaus nebepilu), beriu prieskonių. Kai jautiena apkepa, beriu į puodą su ryžiais ir daržovėmis.
Pomidorus įpjaunu, užplikau verdančiu vandeniu ir pašalinu odelę. Susmulkinu ir patroškinu keptuvėje, pilu į puodą.
Paverdu sriubą dar 5 minutes. Jeigu ryžiai išvirė, nukeliu nuo ugnies. Ragauju, ar netrūksta druskos.
Susmulkinu česnaką ir suberiu į sriubą ir uždengiu dangčiu. Leidžiu pastovėti, kol prisitraukia česnakų kvapo.
Patiekdama atskirame indelyje padedu pjaustytų aitriųjų paprikų – aštrumynų mėgėjai gali patys jų įsiberti į sriubą.
Labai tinka kapotos petražolės ir šaukštelis grietinės, jeigu norite.
Skanaus!
