Šį patiekalą mėgsta ir anapus Baltijos gyvenantys švedai. Ne šiaip mėgsta, bet netgi turi Vaflių dieną, kuri minima kasmet kovo 25-ąją.
Tad šį šeštadienį visose Švedijos virtuvėse kvepės vafliais, kuriuos švedai kepa įvairius: ir saldžius, ir pikantiškus.
Saldžių vaflių receptų turbūt žinote kiekvienas ir ne vieną. Todėl šįkart susipažinkite su pikantiškų.
Ypač įdomų švedišką vaflių receptą žino Švedijos ambasados Lietuvoje virtuvės vadovė Daiva Leonavičienė. Tai – burokėlių vafliai. Skamba keistai, bet šefė patikino – išsikepę tokių tikrai nesigailėsite.
Reikės:
100 g šviežių burokų;
2 valgomųjų šaukštų šviežių tarkuotų krienų;
3 valgomųjų šaukštų medaus;
50 g sviesto;
2 kiaušinių;
150 ml kvietinių miltų;
50 ml ruginių miltų;
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
1 arbatinio šaukštelio smulkinto šviežio rozmarino;
1 arbatinio šaukštelio rudojo cukraus.
Visus produktus reikia sumaišyti trintuvu ir iškepti.
D.Leonavičienė tokius vaflius patiekia su lašiša, krevetėmis, vėžių uodegėlėmis ar kokiu nors sūriu. Ypač prie šių vaflių tinka ožkų pieno sūris, kuris visada dera su burokėliais.
Galima pikantiškų vaflių tešlą pagaminti ir paprasčiau: sumaišyti virtus arba keptus smulkintus burokėlius su grietinėle, miltais, sviestu, visa tai susmulkinti trintuvu ir iškepti. Gardūs ir vafliai su žalumynais – trintuvėje sutrintais špinatais, gražgarstėmis ir pan.
Bet kokie pikantiški vafliai tinka ir kaip šaltas užkandis, ir kaip šiltas. Tad galite juos kepti ne tik pusryčiams, bet ir pietums ar vakarienei.
Supainioti garsai
O kol gardžiuositės vafliais, nesvarbu – pikantiškais ar saldžiais, sužinokite, kaip gi švedams kilo idėja švęsti Vaflių dieną.
Vaflių diena Švedijoje turi krikščioniškąsias ištakas. Tai – Apsireiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai diena. Teigiama, kad šią dieną Dievas Mergelei Marijai atsiuntė arkangelą Gabrielių pranešti, kad ji nuo Šventosios Dvasios pradės ir po devynių mėnesių pagimdys Dievo sūnų.
Šią šventę švenčiame ir mes, katalikai.
Švediškai ši diena vadinama dar ir „Vårfrudag“ (liet. „Mūsų Mergelės diena“). Tačiau ne visiems švedams šios dienos pavadinimą pavykdavę ištarti aiškiai dėl garso „r“ tarimo, kuris kai kuriose tarmėse skambėdavo panašiau į „l“. Tad ilgainiui šventė imta vadinti „Våffeldag“ (liet. „Vaflių diena“), dėl ko atsirado ir tradicija tądien valgyti vaflius.
Ir nors švedų bažnyčioje Apsireiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai diena gali būti švenčiama nuo kovo 22 iki 28 dienos (svarbiausia, kad tądien būtų sekmadienis), Vaflių diena visada minima kovo 25-ąją.
Naujųjų metų diena
Pietų Švedijoje Vaflių diena laikoma įžanga į pavasarį ar netgi vasarą.
Tądien švedai spėja, ar ilgai teks laukti tikrojo pavasario. Jei vaikas kovo 25-ąją gali apeiti namą, neįmynęs į sniegą, tai laikoma ankstyvojo pavasario ženklu.
Viduramžiais kovo 25-oji daugelyje šalių laikyta naujųjų metų pradžia. Tiesą sakant, visoje Britų imperijoje ši diena laikyta Naujųjų metų pradžia iki pat 1752 metų.
Kaip atrodė viduramžių vafliai?
Ar žinojote, kad vafliai yra patiekalas, žinotas dar viduramžiais?
Tiesa, tada jie retai būdavo kepami iš baltų miltų ir labiau panašėjo į duoną, nei į dabar mums žinomą patiekalą.
Tokie vafliai, kokius žinome dabar, Švedijoje pradėti kepti tik XIX amžiaus pabaigoje.
