Ji pati patyrė, ką reiškia netinkamai parinkta sienų spalva. Kuomet savo virtuvę nudažė, kaip pati vadina, „nevalgoma“ tamsiai mėlyna spalva, moteris pastebėjo, kaip jai dingo apetitas, o drauge su juo išgaravo ir keletas nereikalingų kilogramų.
„Aišku, tamsiai mėlyna spalva virtuvei suteikė saugumo. Vakare taip išdažytoje virtuvėje tvyro išties fantastiška atmosfera.
Bet kartu pastebėjau, kad ne visada galiu pasigirti apetitu. Kartais jo tiesiog nebūna!“ – dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Gyvenimo būdas“ atviravo G.Valavičiūtė.
Kalbėdama apie tai, ką daryti, kad virtuvė taptų jaukia, G.Valavičiūtė atkreipė dėmesį ir į saugumo poreikį, kurį iš dalies padeda patenkinti pačių pasiruoštos maisto atsargos.
Tiesa, architektė ne iš karto suprato, kodėl žmonėms smagu konservuoti. Konservavimas jai iš pradžių atrodė atgyvena, kuri reikalauja daug triūso ir laiko.
Bet pradėjusi konservuoti pati, moteris aiškiai pajuto, koks apima malonumas, kai išalkus, pasiimti savo pagamintą maistą. O kur dar pasitenkinimas, kai gali juo pavaišinti kitus ir po to išgirsti komplimentus, kaip buvo skanu bei prašymus pasidalyti receptu.
Toks iš rankų į rankas keliaujantis ypatingasis jos receptas yra cukinijos su kariu.
Dar nebuvo taip, kad kas nors, paragavęs šių ypatingųjų cukinijų, nepaprašytų jų recepto. Šias cukinijas skanu valgyti ir vienas, ir dėti į salotas. Taip paruoštos jos ypač dera su ožkos pieno sūriu.
Tad pateikiame šį receptą „Skonio“ skaitytojams.
Reikės:
- 3 kg cukinijų arba aguročių, supjaustytų šiaudeliais;
- 1,5 stiklinės cukraus;
- 1 stiklinės obuolių acto;
- 1 valgomojo šaukšto druskos;
- 2 arbatinių šaukštelių kario.
Visus produktus reikia sumaišyti ir laikyti 12 valandų. Po to pavirti 5 minutes ir supilstyti į stiklainius.
