Būtų labai simboliška, jeigu tam laiko rastumėte šiandien, vasario 5-ąją. Nes ši diena yra Šventos Agotos arba Duonos diena.
Apsauga nuo blogybių
Duona mūsų protėviams buvo ne tik kasdieninis maistas.
Dar iki krikščionybės įsigalėjimo Lietuvoje žmonės tikėdavę apsaugine duonos galia ir vasario 5-ąją garbindavo ugnies deivę Gabiją bei kasdienį savo maistą – duoną, kurią šiai deivei tądien aukodavę. Taip pat pašventinta duona buvo aukojama dievams Žemynai ir Žemėpačiui.
Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad šią dieną iškeptas ir apeigose pašventintas naminės duonos kepalėlis gali padidinti javų derlingumą, apsaugoti nuo gaisro, ligų, nužiūrėjimo, gyvatės įgėlimo, grąžinti karvėms pieną.
Tikėta, kad į drabužių kamputį įsiūtas šventos duonos trupinėlis suteikia apsaugą ir keliauninkams, o karius gali apsaugoti nuo kulkų.
Dar ir dabar nemažai mamų ar močiučių įduoda savo vaikams ar anūkams bažnyčioje šią dieną pašventintos duonos gabalėlį, prisakydamos vežiotis automobilyje, kad nelaimė kelyje neatsitiktų.
Dažnas šventintos duonos gabalėlį įsimeta ir į rankinę ar piniginę, tikintis, kad tai padės apsisaugoti nuo ilgapirščių.
Kas buvo Šv. Agota?
Kai į Lietuvą atėjo krikščionybė, ši šventė imta tapatinti su Šventos Agotos – Sicilijoje, Katanijoje, III amžiaus viduryje gyvenusios iš turtingos šeimos kilusios kankinės varduvėmis, o juoda ruginė duona pradėta šventinti bažnyčiose.
Šv. Agota buvusi krikščionė, kuriai piršosi Katanijos miesto prefektas. Tačiau mergelė atsisakė už jo tekėti, nusprendusi išlikti skaisti ir pasišvęsti Dievui. Už atsisakymą tekėti tuomet nepripažintą religiją išpažinusi mergelė buvo atiduota į viešnamį.
Kai Agota antrąsyk atmetė pasiūlymą tekėti, ji buvo įmesta į kalėjimą, kuriame buvo žiauriai nukankinta – mergelei nupjovė abi krūtis, o vėliau sudegino ant laužo.
Anksčiau paveiksluose ir drožiniuose Šv. Agota buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis. Vėliau – su dviem kepaliukais duonos.
Dabar tikima Šv. Agota laikoma sergsti nuo gaisrų, taip pat ji laikoma sergančiųjų krūties vėžiu globėja.
Išsikepkite duonos namuose!
Taigi siūlome ir jums šią dieną pabandyti namuose patiems išsikepti duonos.
„Lietuvos liaudies kultūros centras“ savo „Facebook“ paskyroje pateikė nesudėtingą naminės duonos receptą.
Naminei duonai reikės:
ruginių miltų,
kvietinių miltų,
kiaušinių,
šviežių pasukų (išrūgų, vandens),
druskos,
mielių,
šaukšto cukraus mielėms išleisti,
šaukšto kmynų.
Skystį pašildykite, sudėkite pusę kiekio ruginių miltų, supilkite išleistas mieles ir užmaišykite tešlą.
Paviršių pabarstyti miltais ir tešlą palikite šiltai.
Po maždaug 2,5 val. tešla pakils. Tada ją reikia gerai išplakti, suberti druską, likusius miltus, kmynus ir išminkyti.
Išminkytos tešlos paviršių reikia suvilgyti vandeniu ir vėl palikti, kad pakiltų.
Tada skardą pabarstykite sėlenomis ir formuokite apvalius kepalėlius. Kepkite valandą. Skanaus!
Dar vienas naminės mišrių miltų „viso grūdo“ duonos receptas buvo pateiktas kulinarinio paveldo Lietuvoje tyrinėtojo, profesoriaus dr. Rimvydo Laužiko tinklaraštyje „Lietuvos kulinarinis paveldas“.
Mišrių miltų visadalių grūdų duonai reikės:
Apie 0,5 kg rupių ruginių miltų,
0,3 kg rupių miežinių miltų,
keleto valgomųjų šaukštų medaus,
žiupsnelio druskos,
puodelio kokybiško, nepasterizuoto alaus,
vandens.
Iš visų šių sudedamųjų dalių užminkykite prie rankų nelimpančią tešlą ir palikite rauginti. Rauginimo laikas priklauso nuo patalpos šiltumo ir yra maždaug viena para.
Po to formuokite duonos kepaliuką ir kepkite krosnyje arba orkaitėje.
Duonos diena yra puiki proga prisiminti ir Lietuvoje populiarių kulinarinių knygų autorės Beatos Nicholson pasiūlytą naminės duonos receptą, kuris jau buvo pristatytas „Skonio“ skaitytojams.
Mokydama kepti duoną pagal šį receptą, pateiktą knygoje „Beatos virtuvė: kepinių knyga“, B.Nicholson pasakojo: „Man labai patinka, kai duonoje visko daug. Šioje pamokoje aš tiesiog padarysiu paprastą mielinę tešlą, o kai ji pirmą kartą iškils, įminkysiu įvairiausių gėrybių: virtų grūdų ir sėklų“.
Naminei duonai pagal Beatą reikės:
20 g šviežių mielių (arba 7 g pakelio džiovintų),
500 g kvietinių miltų (galite pusiau dėti viso grūdo kvietinius miltus su įprastais),
2 nubrauktų arbatinių šaukštelių druskos,
2 šaukštų moliūgų sėklų,
1 šaukšto aguonų,
2 šaukštų linų sėmenų,
2 šaukštų kanapių sėklų,
100 g virtų grūdų (speltų, kviečių, avižų, rugių ar perlinių kruopų),
300–350 ml pieno.
Duonos gaminimo eiga parodyta apačioje prisegtoje video pamokoje.
