Šios S formos raidės skaisčiai geltonos spalvos bandelės buvo kepamos Liucijos dienai – vienai svarbiausių Švedijos švenčių, kuri vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.
Tradicinių mišinys
Liucija, kurios vardu pavadina šventė, neretai siejama su kankine šventąja Liucija iš Sirakūzų, kuri IV amžiuje gyveno Sicilijoje. Tačiau Švedijoje ši diena yra persmelkta ir ikikrikščioniškų tradicijų, o pati Liucija turi ir laumės Lussi, kurios egzistavimu tikėta pagonybės laikais, bruožų.
Liucijos diena yra šviesos sugrįžimo šventė, mat pagal senąjį kalendorių gruodžio 13-oji buvo trumpiausia diena ir ilgiausia naktis metuose. Švedai tikėjo, kad Liucijos dienos rytą privalu atsikelti anksti, dar neprašvitus, o po to visą naktį nemiegoti.
„Buvo manoma, kad ši naktis yra stebuklinga, kai netgi gyvūnai gali pradėti kalbėti“, – pasakojo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin (51 m.).
Dabar Liucijos diena Švedijoje yra švenčiama visur: namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, darbovietėse, bažnyčiose ir kitose įstaigose. Tądien visur galima sutikti Liucijos procesiją, o miestuose pilna blizgučiais pasipuošusių jaunuolių.
Paprastai kiekvieną gruodžio 13-ąją 7 valandą ryto tiesiogiai transliuojamas Liucijos dienos iškilmės iš kurios nors Švedijos bažnyčios.
Ponia Cecilia iki šiol prisimena, kaip kartą, kai jai buvo maždaug trylika metų, šventę nuspręsta transliuoti iš jos gimtojo Lundo Visų Šventųjų bažnyčios, kurios chore ji giedojo. Šiam įvykiui choras ruošėsi itin atsakingai – visą naktį repetavo šventines giesmes.
Geidžiamas vaidmuo
Liucija paprastai vilki ilga balta suknele, per liemenį būna persijuosusi raudoną ilgą kaspiną. Ją paprastai lydi taip pat baltai vilkinčios vadinamosios pamergės, galvas pasipuošusios žaliuojančių augalų ar blizgučių vainikėliais.
Procesijoje dalyvaujantys vaikinai tampa „žvaigždžių jaunikaičiais“. Jie dėvi aukštas kūgio formos kepures ir nešasi lazdeles su žvaigždėmis gale. Tai – aliuzija į Tris Karalius. Jeigu procesijoje yra vaikų, jie gali persikūnyti ir į meduolinius žmogeliukus.
Nors mažoms mergaitėms, vaidinančioms Liucijas, leidžiama turėti netikrų žvakių karūnas, vyresnės ant galvos turi nešti tikras žvakes. Prieš procesiją visi yra įspėjami apie priešgaisrinę saugą, o merginos, saugodamosi varvančio karšto vaško, po žvakių karūna paprastai turi drėgną audeklą.
„Žinoma, audeklas gelbėja nevisiškai. Tad būti Liucija gali būti net šiek tiek skausminga. Bet Švedijos merginos yra pasiryžusios tai iškęsti. Juk būti Liucija yra didelė garbė!“ – šyptelėjo ambasadorė.
Ponia Cecilia prisiminė, kad tuo metu, kai ji augo, Liucija galėjo tapti tik mergina, turinti ilgus šviesius plaukus. Kaip tik todėl jai tuomet taip ir neteko garbės pabūti Liucija. Progos tapti Liucija ji sulaukė tik būdama maždaug trisdešimties.
Bandelių greitai nelieka
Liucijos diena neįsivaizduojama be bandelių su šafranu. Jas kepa ir visa ambasadorės šeima, nors pagrindinis bandelių kepėjas yra ponios Cecilios sutuoktinis. Bandelės paprastai būna tokios gardžios, kad suvalgomos per Liucijos šventę, taigi tenka kepti naują partiją Kalėdoms.
Neatsiejamas Liucijos dienos desertas yra ir imbieriniai sausainiai. Taip pat karštas įvairiais prieskoniais, riešutais ir razinomis gardintas vynas, Švedijoje vadinamas gliogu (šved. glögg), kurio vaikams ruošiama be alkoholio. Taip pat dalijamas karštas šokoladas arba kava.
„Tai dar ne visi Liucijos šventės patiekalai. Šie patiekalai yra tik įžanga į šventę, kuria prasideda Kalėdų šventimas. Nuo Liucijos dienos mes, švedai, pradedame valgyti kalėdines vaišes, kurias sudaro daugybė įvairiausių patiekalų“, – paaiškino C.Ruthström-Ruin.
Pasaldinta netgi silkė
Nebe pirmus metus Liucijos šventė švenčiama ir Lietuvoje. Šią dieną švenčia švedų kalbos studentai, Lietuvos ir Švedijos draugijos nariai ar tiesiog žmonės, kuriems patinka ši graži tradicija.
Pernai Liucijos diena buvo švenčiama net aštuoniuose Lietuvos miestuose. O šiemet pagrindinė Liucijos šventė, kuri tradiciškai būna Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, bus transliuojama ir per televiziją.
Šiųmetei šventei Švedijos ambasados virtuvės vadovė D.Leonavičienė jau prikepė apie du tūkstančius bandelių su šafranu, jomis bus galima pasivaišinti Vilniaus universiteto kiemelyje po iškilmių Šv. Jonų bažnyčioje.
Ilgametė ambasados virtuvės vadovė, paklausta apie švediškas Kalėdų vaišes, pasakojo, kad jų labai daug: pradedant šaltaisiais žuvies, mėsos ar daržovių užkandžiais, baigiant įvairiais kiaulienos patiekalais: kalėdiniu kumpiu, šonkauliukais.
„Viskas, kas dedama ant švediško kalėdinio stalo, yra truputį saldu: truputį pasaldintos silkė ir lašiša, su medumi marinuoti šonkauliukai, net mėsos kukuliai patiekiami su bruknių uogiene, kuri taip pat yra truputį saldi“, – vardijo D.Leonavičienė.
Jeigu norite ir jūs į savo namus įsileisti šiek tiek Liucijos šventės dvasios, siūlome pabandyti namuose pasiruošti keletą tradicinių šios dienos patiekalų.
Liucijos bandelės su šafranu
50 bandelių reikės:
- 200 g sviesto,
- 0,5 l pieno,
- 50–75 g mielių,
- 0,5 a. š. druskos,
- 140 g cukraus,
- 1 g šafrano,
- 900 g miltų,
- 1 kiaušinio aptepti,
- 100 razinų.
Pakaitinkite pieną iki 37 laipsnių.
Ištrinkite mieles su šaukštu cukraus ir trupučiu pieno.
Grūstuvėje sutrinkite šafraną.
Sumaišykite visus produktus ir supilkite miltus.
Tešla turi būti kildinama 40 minučių.
Po to formuokite nedideles S formos bandeles, papuoškite jas razinomis ir dar kartą palikite, kad iškiltų.
Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5 minutes.
Imbieriniai sausainiai
Reikės:
- 400 ml auksaspalvio sirupo (Pvz., „Dansukker“),
- 400 ml rudojo cukraus,
- 280 g sviesto,
- 1,2 l miltų,
- 2 v. š. cinamono,
- 1 v. š. imbiero,
- 1 v. š. gvazdikėlių,
- 1 v. š. kardamono,
- 1 a. š. užgesintos sodos,
- 1 kiaušinio.
Sirupą, cukrų ir sviestą ištirpinkite ir palikite atvėsti.
Sumaišykite sausas sudedamąsias dalis. Lengvai išplakite kiaušinį, sudėkite sviesto sirupą, užgesintą sodą ir miltus. Išminkykite.
Paruoštą tešlą laikykite šaldytuve 1 parą.
Iškočiokite 2 mm storio lakštą, išspauskite sausainius formele.
Skardą išklokite kepimo popieriumi. Kepkite sausainius 175 laipsnių temperatūroje 5 minutes.
Glazūrą galite paruošti iš:
- 1 kiaušinio baltymo,
- 250 gr cukraus,
- 1 v. š. citrinos sulčių.
„Gliogas“
Reikės: 200 ml vandens,
- 2 cm šviežio imbiero šaknies,
- 2 cinamono lazdelių,
- 6 kardamono sėklų,
- 6 gvazdikėlių,
- 5 apelsino žievelių,
- 50 g cukraus.
Iš šių prieskonių išvirkite prieskoninį sirupą.
Taip pat reikės:
- 1 butelio pusiau saldaus raudonojo vyno,
- 50 ml brendžio,
- 50 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių,
- 5 šaukštų medaus.
Visos sudedamosios dalys sumaišomos, paliekamos parai šaldytuve. Prieš serviruodami nukoškite prieskonius ir pašildykite gėrimą.
Patiekite vyną su valytais migdolais ir razinomis.