Kokia šventė yra Chanuka? Kodėl jos metu žydai uždega po aštuonias žvakeles ir kuo ypatingi šventiniai bulviniai blynai? Apie tai mielai sutiko papasakoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinio centro direktorius, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas.
Švenčia pergalę
Chanuka yra sena religinė šventė. Jai – daugiau kaip 2200 metų. Norint suprasti šventės ištakas, S.Levinas patarė trumpai susipažinti su žydų istorija.
Prieš daugiau nei 2200 metų Izraelis buvo graikų valdžioje, tad šioje šalyje vyravo helenistinė kultūra: filosofija, menai, kūno kultas, kai buvo žavimasi stipriais, atletiškais žmonėmis.
Judėjams patiko ši graikiškoji kultūra ir pamažu, perimdami helenistinę kultūrą, jie pradėjo prarasti savo dvasinius pagrindus.
Tačiau tai judėjų nejaudino tol, kol jiems nebuvo uždrausta praktikuoti savo tikėjimo ir švęsti pagrindines žydų šventes, tokias, kaip šabatas (būtent taip, o ne šabo vardu šią šventę paprašė įvardinti pašnekovas).
Tada kilo noras pasipriešinti savo dvasinių vertybių draudimui ir šventikų šeima Makabiejai suorganizavo sukilimą, trukusį septynerius metus ir pasibaigusį žydų pergale bei Jeruzalės išvadavimu.
Po sukilimo Jeruzalės šventykla buvo išniekinta, tad ją reikėjo sutvarkyti ir dvasiškai išvalyti, uždegant aliejaus žibintuvėlius.
Bet visi indai, kuriuose buvo laikomas aliejus ritualinei liepsnai uždegti, buvo užteršti. Su skaidriu alyvuogių aliejumi liko tik vienas molinis puodas. Tiek aliejaus būtų užtekę liepsnas deginti tik dieną. Tačiau įvyko stebuklas ir šventyklos žvakės, uždegtos šiuo aliejumi, ruseno net aštuonias dienas.
Štai kodėl, anot S.Levino, dabar Chanuka švenčiama aštuonias dienas, per kurias kasdien uždegama po vieną chanukijos (ritualinės žvakidės arba žibinto) žvakę.
Data pagal hebrajų kalendorių
Chanukos data kasmet skiriasi, nes nustatoma ne pagal Saulės, bet pagal Mėnulio kalendorių.
Paprastai Chanukos pradžia būna 25-oji žiemos mėnesio kislevo diena (pagal hebrajų kalendorių jis būna lapkritį-gruodį) ir tęsiasi aštuonias paras.
Chanukos vaišės
Chanuka yra linksma šventė, kurioje neapsieinama be vaišių. Vaikams šią dieną yra gaminami šokoladiniai Chanukos pinigėliai, vadinami „hanukah gelt“.
S.Levinas pasakojo, kad šių pinigų dalijimas turi ir edukacinę prasmę. Dalį pinigėlių vaikai gali pasilikti sau, o kitą – paaukoti žydų bendruomenei. Taip jie nuo mažens mokomi dalintis tuo, ką turi, su kitais.
Pagrindinės Chanukos vaišės yra bulviniai blynai, kuriuos žydai vadina latkėmis, ir spurgos. Taip pat kiti patiekalai, iškepti alyvuogių aliejuje, kuris yra šventinių patiekalų gaminimo pagrindas.
Skaniausi blynai – Lietuvoje
Latkes ir spurgas per Chanuką žydai kepa visame pasaulyje. Žinoma, jų skonis visur šiek tiek skiriasi. Jį veikia kiekvienos šalies kulinarinės tradicijos.
Ilgą laiką Izraelyje gyvenęs S.Levinas teigė skanesnių spurgų nei ten neragavęs niekur kitur. Panašaus skonio spurgų jis bandė ieškoti ir Lietuvoje, bet veltui. Užtai bulviniai blynai jam gardžiausi yra tie, kurie kepami Lietuvoje, ypač jo namuose.
Paprastai bulvinius blynus žydai valgo su grietine arba su uogiene. O spurgos būna įvairios: su varškės, uogienių įdaro ar apskritai niekuo neįdarytos.
Daugiausia – bulvių patiekalai
Pašnekovas pasakojo, kad žydų virtuvėje apskritai gausu bulvinių patiekalų – ne tik latkių. Juk tradicinis žydų maistas yra ir kugelis.
Pats S.Levinas buvo didžiai nustebęs sužinojęs, kad ir cepelinai, kuriuos jis laikė lietuvišku patiekalu, taip pat yra žydiškas valgis. Jam iki šiol tuo sunku patikėti.
Dar vienas tradicinis žydų patiekalas, kurį gerai žino ir lietuviai, yra chala – pyragas, Lietuvoje dažniausia vadinamas „Pynute“. Šeštadieniais, per šabatą, ant žydų stalo būtinai turi būti padėta po dvi chalas.
Lietuvoje vis populiaresni darosi ir „beigeliai“ – dideli riestainiai. Jie puikiai išsilaiko net ne šaldytuve ir dažniausiai valgomi perpjauti per pusę ir kuo nors užtepti, kaip sumuštiniai. Šis patiekalas populiarus visame pasaulyje, ypač JAV.
Beje, litvakų „beigeliai“, pasak S.Levino, skiriasi nuo kepamų kitose šalyse. Mūsiškiai yra kietesni. O tradiciją kepti šiuos skanėstus Lietuvoje atgaivino lietuviai.
Latkės pagal žydus Bulvinius blynus (latkes) mėgsta ne tik žydai, bet ir lietuviai. Galbūt jūs bulvinius blynus kepate taip pat, kaip ir žydai.
Štai kaip latkes siūloma kepti Larisos Lempertienės knygoje „Žydai Lietuvoje: istorija, kultūra, paveldas“:
Nuskuskite 1 kg bulvių, sutarkuokite smulkia trintuve, įmuškite 1 kiaušinį, įdėkite druskos.
Kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje. Kai blynai jau bus paruošti, sudėkite juos į dubenį ir palaikykite 15 minučių įkaitintoje orkaitėje.
Tinklaraštininkė ir kulinarinių knygų autorė Nida Degutienė, kurį laiką praleidusi Izraelyje, pateikė labai panašų latkių receptą.
Latkės
Reikės:
4–5 bulvių;
2–3 svogūnų;
1 didelio kiaušinio;
1–2 šaukštų miltų;
pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
druskos;
šviežiai grūstų juodųjų pipirų;
augalinio aliejus kepti.
Bulves ir svogūnus sutarkuokite stambia tarka. Masę sudėkite į kiaurasamtį arba drobinį maišelį ir šaukštu arba rankomis išspauskite kuo daugiau daržovių sulčių.
Dubenėlyje suplakite kiaušinį, jį sumaišykite su tarkuotomis bulvėmis ir svogūnais, įmaišykite miltus (jei masė labai skysta, dėkite 2 šaukštus miltų), įberkite druskos, pipirų ir viską išmaišykite.
Įkaitinkite aliejų didelėje, gilioje keptuvėje. Šaukštu dėkite paruoštos tešlos į keptuvę ir šaukšto nugarėle išlyginkite blyno paviršių. Kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Iškeptas latkes išdėliokite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.
