Kaip knygoje „Ciao, Lietuva“, rašo verslininkas, itališkų restoranų savininkas Antonio Meschino, jo močiutė šį padažą troškindavo ir nokindavo visą dieną – iš ryto pradėdavo gaminti, o vakare supilstydavo į stiklainius. Kuo mažesnė ugnis ir kuo daugiau laiko galime skirti padažui, tuo jis skanesnis ir sodresnis.
Bet jeigu laiko neturite, išbandykite trumpesnį jo gaminimo variantą – užtruksite valandą-dvi. Jeigu patiks, visuomet galėsite pakartoti. Tuo labiau, kad nieko sudėtingo čia nėra.
Reikės:
1,5 kg pomidorų, konservuotų savo sultyse;
100 g svogūnų;
100 g morkų;
100 g salierų stiebų;
3-4 skiltelių česnako;
alyvuogių aliejaus;
šviežių arba džiovintų bazilikų;
šaukšto cukraus;
druskos;
juodųjų pipirų.
Daržoves, išskyrus pomidorus, supjaustykite kubeliais. Jie neturi būti per maži, kitaip pernelyg greitai iškeps. Forma irgi nesvarbi, kadangi daržovės sutirps padaže.
Česnaką sutraiškykite arba plokščiąją peilio puse, arba spaustuku (geriau pirmasis variantas, nes taip išsaugoma daugiau sulčių).
Į puodą įvarvinkite porą šaukštų aliejaus ir apkepkite daržoves ir česnaką. Kai daržovės suminkštės ir po visus namus paskleis apetitiškus aromatus, dėkite bazilikus. Jeigu jo neturite, dėkite raudonėlio. Dar šiek tiek pamaišykite ir kepkite.
Į puodą supilkite pomidorus savo sultyse. Nuolat maišydami užvirkite, o tada visiškai sumažinkite ugnį ir toliau troškinkite 1-2 valandas. Jeigu padažas pernelyg tirštėja, tiesiog įpilkite vandens – tik ne šalto, geriau ką tik užvirusio.
Padažas bus baigtas, kai jame visiškai išvirs morkos. Jos ir šiaip lėtai verda, o čia dar procesą stabdo pomidoruose esanti rūgštis. Bet anksčiau ar vėliau jos suminkštės, o tada bus galima padažą sutrinti smulkintuvu.
Sutrintą padažą vėl sugrąžinkite ant ugnies ir vėl užvirkite. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, cukrumi. Nukelkite nuo ugnies, supilstykite į stiklainius ir laikykite vėsiai, kol prisireiks.
