Saldutiškyje (Utenos r.) ant ežero kranto sodybą turintis vilnietis gydytojas G.Apanavičius nesutrinka, kai reikia pavaišinti svečius. Užkūręs laužą ir ant trikojo pakabinęs puodą vyras labiausiai mėgsta ruošti plovą, tradicinį Vidurinės Azijos patiekalą.
„Tikras plovas nuo to, ką mes, lietuviai, dažniausiai valgome, skiriasi kaip dangus ir žemė. Jei ryžiai išverdami, o mėsa ruošiama keptuvėje ir vėliau visa tai sumaišoma su morkomis, prieskoniais ir dedama į orkaitę, tai nėra plovas.
Nenoriu įžeisti mūsų moterų, bet jos iki šiol gamina ryžių košę su mėsa, tai nė kiek nepanašu į plovą“, – drąsiai kalbėjo G.Apanavičius.
Kiekvieną kartą verdant uzbekišką plovą jo skonis būna vis kitoks, todėl gydytojui niekada nebūna nuobodu. Šio valgio ruošimas – tai savotiškas ritualas, kurio reikia griežtai laikytis.
Plovo virimas trunka maždaug 2–2,5 valandos. Kad būtų patogiau jį virti gamtoje, reikia iš anksto viską susipjaustyti. Be to, nereikia marinuoti mėsos, nes plovas – tai ne šašlykas.
Geriau, kai ryžiai yra birūs
Tikriausiai nėra tokios ryžių rūšies, kuri netiktų plovui. Medikas patarė rinktis plikytus ryžius, nors tinka ir ’Basmati’, taip pat apvalieji.
Gydytojo jaunystėje nusipirkti būdavo įmanoma tik kelių rūšių ryžių. Nuo tų laikų jis turi puikų būdą įvertinti, ar ryžiai tiks plovui.
Nusipirkus ryžių reikia jų įsiberti į saują, tuomet suspausti kumštį, bet palikti jį tuščiavidurį. Tada papūsti oro ir ištiesus delną pažiūrėti, kaip ryžiai sulipo. Jei ryžiai susitelkę vienoje vietoje, jie bus lipnūs, jei išsilakstę po delną – bus birūs.
Kadangi ryžiai turi daug glitumo, juos reikia gerai išplauti, kol vanduo pasidarys skaidrus. Geriausia plaunant ryžius trinti juos delnuose.
Glitumas gal ir nėra blogai, bet nuo jo priklauso, ar ryžiai bus birūs, ar sulipę.
Tose šalyse, iš kurių visame pasaulyje paplito ryžiai, mėgstama valgyti lipnius ryžius, nes žmonės viską valgo lazdelėmis.
Kinų, vietnamiečių, tajų restoranuose ryžiai yra lipnūs, tai – sena tradicija. Jei ryžiai nesulimpa, nesusidaro gumuliukų, jų nesugriebsi lazdelėmis.
„Nežinau, dėl kokių priežasčių, bet tose šalyse, kurios neaugina ryžių, žmonės labiau mėgsta birius ryžius. Jei birūs – tai gerai, o jei sulipę – negerai. Mes valgome šaukštu, bet ne pagaliukais. Tai būtų vienas atsakymų, kodėl mums patinka birūs ryžiai“, – įsitikinęs gydytojas.
Skaniausia – su nerafinuotu aliejumi
Plovui tinka ne visų rūšių aliejus. Jei yra tik alyvuogių aliejaus, geriau nevirti šio patiekalo, nes nebus skanu. G.Apanavičius plovui dažniausiai naudoja nerafinuotą saulėgrąžų aliejų.
Plovas verdamas nemaišant, sudėjus sluoksniais atskirus maisto produktus. Ruda plovo spalva – tai geras ženklas, ji priklauso nuo keptų svogūnų ir morkų.
„Norėdami turėti kuo tamsesnį plovą, turėtume ilgiau kepti svogūnus“, – dar vieną paslaptį atskleidė G.Apanavičius.
Plovas niekada negali būti baltas kaip popierius, tačiau ilgiau pakepinus svogūnus plovas pasidaro šiek tiek kartesnis.
Paruošti plovą 6–8 asmenims gali kainuoti apie 15 eurų, jeigu nesirenkama brangiausių produktų.
Plovas
Reikės:
500 g svogūnų galvučių;
kelių česnakų galvučių;
500 g morkų, kurias galima pjaustyti arba sutarkuoti burokine tarka;
600–700 g mėsos (tinka ne tik aviena, bet ir kalakutų krūtinėlė, kiauliena, jautiena);
800 g ryžių (galima įberti ir daugiau);
300–400 ml aliejaus (skaniau nerafinuoto);
įvairių prieskonių: druskos, juodųjų pipirų, kuminų, aitriųjų paprikų, kelių saujų raugerškių uogų, liaudiškai vadinamų barbarisais – jos suteikia plovui rūgštumo.
Įpylę į puodą aliejaus pirmiausia sudėkite pjaustytus svogūnus. Antras sluoksnis – stambiai tarkuotos morkos, trečias sluoksnis – supjaustyta mėsa. Tada berkite prieskonių.
Kai mėsa aliejuje pagelsta, įberkite ryžių, įpilkite vandens, kad apsemtų ryžius ne daugiau kaip 1,5–2 centimetrus.
Norint, kad plovas greičiau išvirtų, galima įpilti verdančio vandens. Taip pat galima į puodą įpilti ir šalto vandens, bet tada reikės ilgiau virti. Iš tikrųjų sultinyje ryžiai verda ne 20–30 minučių, kiek būna parašyta ant pakelio, o gerokai ilgiau, nes jie verda riebaluose.
Subėrę ryžius neatsitraukite nuo puodo – reikia stovėti ir žiūrėti, kaip ryžiai siurbia į save vandenį ir ar nereikia jo papildyti.
Ryžiams suminkštėjus, perkandus jaučiamas nedidelis traškesys – tai ženklas, kad plovas beveik tinkamas valgyti, tik ryžius reikia dar šiek tiek brandinti.
Kai ryžiai pradeda bręsti, reikia šaukštu padaryti duobutes, tada skystis lengviau patenka į puodo dugną. Nukėlus puodą nuo laužo iš ryžių supilamas kūgis, tada puodas uždengiamas dangčiu ir laukiama bent 5–10 minučių, kol ryžiai baigs bręsti.
Jei nuo didelio karščio pridega puodo apačia, tokią plutelę galima pajusti grandant šaukštu. Plovas visada turi šiek tiek pridegti, nes ši plutelė suteikia skonio. Tai svarbus momentas, todėl pridegęs puodas – gero plovo ženklas.
