Chačapurių liniją Vilniuje įdiegė 29 metų Davidas Vekua, anksčiau mokęsis Vilniaus universitete.
Vilniuje chačapurių galima paskanauti prie Stoties, Sodų gatvėje. Taip pat pyragas kepamas Kalvarijų ir Gariūnų turguose.
Tegul smagurių negąsdina Stoties rajonas – D.Vekua kavinukė jauki, tvarkinga, čia neprekiaujama alkoholiu, todėl šiame Vilmiaus rajone besišlaistantys siūbuokliai čia neužsuka.
Tradicinis chačapuris – velniškai skanus ir perkūniškai sotus patiekalas. Apie 4,3 euro kainuojančios didesnės porcijos dviem vidutiniškai išalkusiems vyrams – per akis. Arba vienam tris paras nevalgiusiam statybininkui nelegalui iš Baltarusijos.
Svorį metančioms moterims chačapuris irgi nepakenks, bet su sąlyga – jei jo valgyti ateis mažiausiai 4 asmenų šeima.
Vegetarams šis patiekalas – tikras išsigelbėjimas: nė gramo jokio gyvulio lavono, o maistingas neišpasakytai. Būdamas praalkęs užsisakiau vidutinę porciją (iki 3 eurų) ir supratau padaręs klaidą, reikėjo imti mažą. Nes po vidutinės net tingėjau pakilti nuo sofos ir išjungti mano nekenčiamą TV laidą „Kakadu“.
Iš Gruzijos atvykęs D.Vekua sakė, kad jam kilo mintis pasiūlyti vilniečiams chačapuri pamačius, kad mūsų sostinės užkandžių kultūra labai jau momotoniška.
„Pas jus tik picerijos, kebabinės, dešraininės. Aš sumaniau supažindinti Lietuvą su gruziniška užstalės kultūra, pasiūlyti sveiko ir sotaus gruziniško maisto“, – pasakojo gruzinas.
Atidaręs pirmąją chačapurių kepyklą jis bandė išmokyti šį patiekalą gaminti vietinius virėjus. Pavyko, bet ne iki galo. Kaip sakė D.Vekua, skonis buvo neblogas, bet „ne gruziniškas“.
Matyt, būtų panašiai, jei Gruzijoje lietuvis atidarytų lietuviškų patiekalų restoraną ir mokytų gruziną virėją gaminti cepelinus. Įdaras turbūt būtų aštrus ir primintų „liulia kebabą“.
Todėl jaunas verslininkas virėjus atsivežė iš Gruzijos, ir jie iki šiol kepa chačapurius Vilniuje.
D.Vekua sakė, jog pagrindinė chačapurių sudedamoji dalis yra pagal ypatingą technologiją brandintas sūris. Taip pat itin svarbu teisingai paruošti tešlą.
„Mes naudojame vietinį pieną, bet sūrį rauginame pagal gruzinišką technologiją“, – aiškino D.Vekua.
Chačapurių yra įvairių rūšių ir formų – priklausomai nuo Gruzijos reginio, kuriame gaminama. Gruzinas verslininkas sakė, jog lietuviai labiausiai pamėgo tradicinį apskritą, Imeretijos regione paplitusį chačapurį.
Jeigu esate kantrus ir kruopštus, galite pabandyti pasigaminti šį nuostabų patiekalą.
Reikės:
4–5 stiklinių miltų, 0,5 l kefyro, 1 kiaušinio, 2 šaukštų cukraus, 2 šaukštelių sodos, 1–2 šaukštų augalinio aliejaus.
Įdarui reikės po 500 g brinzos (fetos) ir mocarelos.
Suminkykite tešlą – kefyrą pilkite į miltus, sodą nugesinkite actu ir įmaišykite į tešlą, dėkite cukraus, pilkite aliejaus. Tešla turi būti elastinga. Padalinkite ją į keturias dalis.
Susmulkinkite mocarelos ir fetos sūrius, sumaišykite. Sūrio masę taip pat padalinkite į keturias dalis.
Iš kiekvieno tešlos gabalo iškočiokite papločius, į vidurį dėkite sūrio rutuliuką, užlenkite tešlos kraštos taip, kad jie apgaubtų sūrį ir visą paplotį lengvai pakočiokite, kad įdaras liktų viduje. Turi gautis apvalūs paplotėliai.
Dėkite juos į įkaitintą orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, kol paviršius parus. Kai chačapuris iškeps, patepkite sviestu ir valgykite.
