„Kiaušiniams skiriama ypatinga vieta ir ant Velykų stalo. Simboliniais raštais išmarginti margučiai dedami į stalo vidurį, dubuo puošiamas žalumynais, pirmosiomis pavasario gėlėmis. Sukalbėjus maldą imamas margutis ir dalijamas į tiek dalių, kiek šeimoje narių“, – senąsias tradicijas priminė Alisa Norkuvienė, VšĮ „Kretingos maistas“ vadovė.
Pasak jos, būtinas Velykų akcentas – balta staltiesė, o viskas, ką dedate ant stalo, turi būti labai šviežia ir gaivu: ir maistas, ir puošyba turi dvelkti pabudusiu pavasariu, žaluma, baltumu, lengvumu.
Šventinis Velykų rytas prasidėdavo ankstų sekmadienio rytą mišiomis. Maistas, valgomas šventės dieną, būdavo šventinamas bažnyčioje po Velykų pamaldų. Tikėta, kad paragavę šių patiekalų šeimos nariai bus dori, geri žmonės, nesivaidys, o namie tvyros ramybė ir santaika.
„Vienas pirmųjų Velykų valgių buvo duona ir druska – kad niekada jų nestigtų, kad šeimoje būtų stiprybė. Tačiau stalas taip pat turi būti turtingas ir puošnus, nes tikėta, kad kuo gausesnis stalas, tuo turtingesni metai“, – pasakojo A.Norkuvienė.
Be margintų kiaušinių, ant Velykų stalo lietuviai patiekdavo keptą kiaulės galvą arba paršelį, papuoštą žalumynais, keptą, rečiau virtą kumpį arba karką, bulvių plokštainį su kiaulių kojomis.
Kepdavo ir veršienos kumpį, kurį gardindavo lašinukais arba kepenėlėmis. Velykų valgis buvo ir sūris, sviestas, Velykų pyragai.
„Tradicija per Velykas patiekti keptą paršelį susijusi su troškimu gardžiuotis tuo, kas šviežia, jauna. Ant stalo būtinai puikuodavosi ir ką tik spaustas sūris, neseniai privarvinta medžių sula ir specialiai šventėms subrandintas alus“, – sakė A.Norkuvienė.
Šventų Velykų stalas neįsivaizduojamas ir be išsipūtusio pyrago. Kartais tas pyragas dar vadinamas Velykų boba ir kepamas ąsotyje, kad įgautų pavadinimą atitinkančias formas, aptepamas įvairiu glaistu ar apibarstomas cukraus pudra.
„Nepamirškime, kad anksčiau lietuviai gana griežtai laikydavosi pasninko, kuris trukdavo net septynias savaites iki Velykų. Todėl atėjus didžiausiai pavasario šventei stalas būdavo labai sotus ir gardus, paįvairinamas pavasarinėmis gėrybėmis, kurios sustiprina po žiemos nusilpusį ir po pasninko apvalytą organizmą“, – sakė pašnekovė.
Šventėms ji siūlo išsikepti paukštienos pyragą.
Velykinis paukštienos pyragas
Tešlai reikės:
- 0,5 kg miltų
- 1 kiaušinio
- 0,5 stiklinės natūralaus jogurto
- 0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus
- druskos pagal skonį
Įdarui reikės:
- 0,5 kg vištienos
- 0,5 kg kalakutienos
- 0,5 kg varškės (9 proc. riebumo)
- indelio grietinėlės sūrio
- žiupsnelio kapotų petražolių
- žiupsnelio kapotų krapų
- šlakelio tyro alyvuogių aliejaus
- druskos, šviežiai maltų pipirų
Mėsą išvirkite, tada išgriebkite, atvėsinkite ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. Įberkite druskos ir pipirų.
Varškę sumaišykite su grietinėlės sūriu ir žalumynais.
Į persijotus miltus supilkite jogurtą, aliejų, druską. Išminkykite vientisą tešlą, padalinkite į dvi lygias dalis. Vieną tešlos dalį plonai iškočiokite ir įdėkite į riebalais išteptą skardą. Ant jos į vidurį dėkite pusę sūrio mišinio masės, palikdami laisvus kraštus – juos patepkite kiaušinio plakiniu.
Ant sūrio masės viršaus išdėliokite mėsos gabalėlius, ant jų – likusią varškės mišinio masę. Viską apšlakstykite aliejumi ir uždenkite antruoju iškočiotos tešlos lakštu.
Pyrago kraštus gražiai sujunkite. Pyragą papuoškite, aptepkite kiaušinio plakiniu. Dėkite į įkaitintą (iki 180 laipsnių) orkaitę ir kepkite apie valandą.
