Prieš trejus metus anūkės Kamilės susilaukę Butkevičiai didžiąsias šventes sutinka dukters Indrės ir žento Evaldo namuose. Ten pat būna Evaldo tėvai Teresa ir Aloyzas, su kuriais premjerą ir jo žmoną sieja šiltas ryšys. Tiesa, A.Butkevičiui tapus premjeru per šventes į dukters namus suguža ne tik šeimos nariai – Vyriausybės vadovui privaloma apsauga.
„Bet mūsų tai visai nevaržo – jau spėjome prie to priprasti. Be to, su apsaugos darbuotojais puikiai sutariame, net padengiame jiems stalą, o Kamilė juos priima kaip draugus“, – pasakojo J.Butkevičienė.
Šios Velykos – pirmosios, kurių jau sąmoningai ir nekantriai laukia Butkevičių anūkė. „Mažiems vaikams labai sunku laukti švenčių, todėl Kamilei tėvai davė tuščią stručio kiaušinio kevalą – ji piešia ant jo tikėdama, kad taip šventės ateis greičiau“, – pasakojo J.Butkevičienė.
Močiutė puikiai supranta mažosios anūkės džiaugsmą – vaikystėje ji pati nekantriai laukdavo Velykų bobutės.
„Vaikystėje Velykos man, kaip ir visiems vaikams, pirmiausia buvo margučių šventė.
Mama nupirkdavo turguje dažų, prisirinkdavome svogūnų lukštų, lauke prisiskindavome lapelių, nuskabydavome ir kambarines gėles – visa tai padėdavo labai gražiai išmarginti kiaušinius. Nekantriai laukdavome akimirkos, kai išvyniodavome juos iš svogūnų lukštų bei skepetaitės ir pamatydavome rezultatą“, – prisimena premjero žmona. Ne mažiau jaudulio teikdavo ir Velykų bobutės laukimas.
„Stengdavausi tą naktį neužmigti ar pabusti jai dar nespėjus ateiti, tačiau Velykų bobutės man taip niekada ir nepavyko pamatyti.
Tik Velykų rytą po pagalve rasdavau jos atneštų saldainių. Ir iki šiol prisimenu, kaip nuliūdau ir nusivyliau sužinojusi, kad Velykų bobutė tebuvo suaugusiųjų išgalvotas personažas“, – pasakojo J.Butkevičienė.
Dabar jos Velykų rytas kitoks. Nors iš prigimties J.Butkevičienė yra pelėda, ir jai, skirtingai nei jos vyrui, nėra lengva anksti atsikelti, švenčių rytą viskas būna kitaip.
„Tai – ypatingas rytas. Mums Velykos – gražiausia ir prasmingiausia pavasario šventė, simbolizuojanti tai, kuo tikime, – gėrio pergale prieš blogį, šviesos – prieš tamsą, ramybės – prieš kančią, gyvenimo – prieš mirtį. Tokį rytą ilgai miegoti nesinori“, – tvirtino premjero žmona.
Velykų išvakarėse Butkevičių šeima tradiciškai apsilanko velyknakčio pamaldose Arkikatedroje.
Vaišės Velykų rytui, kad liktų kuo mažiau darbų ir rūpesčių, būna paruoštos iš anksto.
Tapo gražia tradicija, kad Velykų stalas būna suneštinis, – valgius jam ruošia visos trys šeimos moterys.
„Dar prieš šventes susitariame, kas ką paruošime, – viena imasi mišrainių, kita – karštojo patiekalo, trečia – saldumynų“, – pasakojo J.Butkevičienė.
Ant stalo dažnai būna tradicinių patiekalų, tačiau moterys neretai sugalvoja ir ką nors nauja.
„Žento Evaldo mama visada pagamina nepaprastai skanų paštetą, kurio receptą yra perėmusi iš savo mamos, puikios šeimininkės. Niekur kitur nesu ragavusi tokio skanaus pašteto“, – tikino premjero žmona.
Namų šeimininkai Indrė su Evaldu dažniausiai pasirūpina karštaisiais patiekalais. J.Butkevičienė dažniausiai gamina saldumynus.
Jei iškepa pyragą, puošia jį taip, kad atrodytų šventiškai ir patiktų anūkei Kamilei. Pernai premjero šeima per Velykas ragavo šafraninių bobų, o šiemet J.Butkevičienė keps kitokį pyragą.
Velykų pusryčiai trunka ilgai – visa šeima ragauja patiekalų, bendrauja, juokiasi iš Kamilės išdaigų, žaidžia ridendami margučius.
„Beveik visą dieną praleidžiame kartu, o antrąją Velykų dieną ir vėl susitinkame. Juk ši šventė skirta šeimai – žmonėms, su kuriais sieja ypatingas ryšys“, – teigė J.Butkevičienė.
„Pasinaudodama proga norėčiau visus skaitytojus pasveikinti su artėjančiomis šv. Velykomis, kurias švenčiame nuostabiausiu metų laiku, pavasarį, kai po šaltos žiemos bunda gamta, kai po tamsių rytų pradeda žadinti saulė, kai gamta dovanoja vis daugiau šviesos ir šilumos.
Velykų rytas simbolizuoja naują pradžią ir viltį, kad tos šilumos ir šviesos daugiau atsiras ir visų mūsų gyvenime. Tad linkiu, kad daug gerumo, ramybės, meilės, vilties, šviesos ir šilumos į kiekvieno mūsų širdį atneštų šventų Velykų rytas“, – palinkėjo J.Butkevičienė.
Šafraninės Velykų bobos
Iš nurodyto kiekio galima iškepti tris nedideles bobas.
Tešlai reikės:
500 g miltų
60 g presuotų mielių
stiklinės cukraus
stiklinės pieno
4 kiaušinių trynių
120 g sviesto
1 pakelio vanilinio cukraus
žiupsnelio šafrano
razinų
trupučio romo
Glajui reikės:
cukraus pudros
citrinos sulčių
maistinių dažų „Wilton“
Mieles ištrinkite su šaukštu cukraus, įpilkite porą šaukštų šilto pieno ir tiek pat miltų. Palikite šiltai, kol mielės pakils.
Trynius ištrinkite su likusiu cukrumi, supilkite likusį šiltą pieną (du šaukštus pieno pasilikite šafranui ištirpinti), miltus, gerai išmaišykite. Įdėkite pakilusias mieles.
Pirštais sutrinkite šafraną ir užpilkite dviem šaukštais karšto pieno. Kai ištirps, supilkite į bendrą masę. Supilkite vanilinį cukrų, ištirpintą sviestą ir viską gerai išminkykite. Palikite tešlą šiltai, kad pakiltų.
Maždaug po pusantros valandos tešlą vėl išminkykite ir sudėkite rome išmirkytas razinas. Pirma razinas būtų gerai pavolioti miltuose – tuomet jos vienodai pasiskirstys tešloje. Dar kartą viską išminkykite.
Dėkite tešlą į sviestu išteptas formas ir palikite pakilti. Pakilusios tešlos kiekis padvigubės, tad formas reikėtų pripildyti iki pusės.
Kai tešla pakils, kepkite 160–170 laipsnių orkaitėje apie 40–50 minučių. Pradėję kepti pusvalandį jokiu būdu neatidarinėkite orkaitės, kitaip kepiniai sukris.
Iškeptas bobas atvėsinkite.
Kol kepiniai vės, pasiruoškite glajų – sumaišykite cukraus pudrą, citrinos sultis ir mažą lašelį maistinių dažų iki grietinės tirštumo konsistencijos. Atvėsusias bobas apipilkite glajumi ir papuoškite.
