Dainininkę dabar ima juokas prisiminus, kaip ji pati, būdama moksleivė, per Užgavėnes su klasės draugėmis ir seserimi Ineta eidavo per kiemus prašinėti blynų.
Irūnos neatpažindavo net kaimynai – ji dažniausiai būdavo persirengusi čigone: ant veido užsitempusi juodas suplėšytas pėdkelnes, apsigobusi ryškia skara, apsijuosusi ilgą margą sijoną.
Blynų prašinėtojai gatves ir kiemus užplūsdavo pasibaigus pamokoms, kai mokyklos aikštyne jau būdavo sudegintas žiemos simbolis – šiaudinė Morė.
Suvalkijoje, kaip ir kituose šalies regionuose, per Užgavėnes kiekvieni namai kvepia blynais. Tai – svarbiausias šventės skanėstas.
„Niekas persirengėlių neišvarydavo – padainuodavome ir gaudavome blynų, saldainių. Namo grįždavome sotūs ir laimingi“, – apie Užgavėnių linksmybes pasakojo Irūna.
Marijampolėje su tėvais gyvenanti atlikėja dabar kaukių nebedaro, tačiau per Užgavėnes stoja prie keptuvės. Dainininkė yra įgudusi kepti blynus, nes juos pusryčiams labai mėgsta šeimos pagrandukas – šešiametis brolis Adrijus.
Ar būtų šiokiadienio pusryčiai, ar Užgavėnės, blynų tešla vienoda, bet forma skiriasi.
Čirviniai blynai, iškepti močiutės perleistoje senoje keptuvėje, patiekiami tik išskirtinėmis progomis.
Širdelės formos blynai Irūnai ir namiškiams atrodo gardesni už įprastinius.
Skanesni jie turbūt būna dėl to, kad nedažnai kepami.
Per Užgavėnes dainininkė visuomet laikosi suvalkietiškos tradicijos – kepa kelias keptuves čirvinių blynų. Juos Irūna patiekia su šokolado ir riešutų kremu arba su šaldytomis braškėmis, avietėmis, mėlynėmis.
I.Puzaraitės čirvinių blynų receptas
Reikės (dviem asmenims):
- 2 kiaušinių
- 1/5 šaukšto cukraus
- stiklinės pieno
- 150 g miltų
- šaukšto aliejaus
Išplakite kiaušinius su cukrumi. Supilkite pieną ir dar kartą viską išplakite. Suberkite miltus. Išmaišykite tešlą. Ji turėtų būti skystesnė nei įprastų miltinių blynų. Į tešlą įpilkite šaukštą aliejaus, kad kepami blynai nepriliptų prie keptuvės. Tuomet čirvinių blynų keptuvės nebereikės patepti riebalais.
