Juose daug vitaminų, ypač B grupės, taip pat A, C, foliato (B9).
Burokėliuose gausu mineralinių medžiagų kalio, magnio, geležies, fosforo ir cinko. Taip pat jie turi daug skaidulinių medžiagų, kurios padeda geriau veikti virškinimo sistemai, neleidžia organizme vykti gliukozės šuoliams. Burokėliuose esantys antioksidantai betacianinai suteikia jiems ryškią raudoną spalvą, mažina uždegimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Didžiausia maistinių medžiagų koncentracija – žaliuose burokėliuose, nes jie išlaiko daugiau vitaminų ir mineralų. Burokėliai turi detoksikacijos efektą: šviežios jų sultys padeda valyti organizmą, ypač kepenis. Žali burokėliai populiarūs tarp sportininkų dėl jų gebėjimo padidinti fizinę ištvermę.
Svarba mityboje
1. Kraujospūdžio reguliavimas: kalio kiekis burokėliuose padeda kontroliuoti kraujospūdį.
2. Širdies sveikata: burokėliuose esantys antioksidantai ir skaidulos gali mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
3. Virškinimo sveikata: skaidulinės medžiagos gerina virškinimo sistemos veiklą.
4. Antioksidantas organizmui: burokėliai yra puikus flavonoidų, kurie mažina laisvųjų radikalų poveikį organizme, šaltinis.
Suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti apie 200–300 gramų burokėlių per dieną.
Burokėliai ypač naudingi sportininkams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems virškinimo problemų.
Tačiau burokėliai turi oksalatų, kurie gali trukdyti kalcio absorbcijai ir paskatinti inkstų akmenų formavimąsi kai kuriems žmonėms.
Iš burokėlių galima gaminti ne tik lietuvių pamėgtus šaltibarščius ar burokėlių sriubą, bet ir salotas, karpačą, užtepėlę, duonelę ir net burokėlių galetę, kuri nudžiugins ir svečią, ir šeimos narį.