Ištikimi šio prekybos tinklo pirkėjai jau seniai įvertino tradicinius kėdainiškių kepamos duonos ar konditerijos gaminius, o išradingi kepėjai juos kasmet palepina įvairiomis naujovėmis.
Pažįstamas kolektyvas
Prieš šešerius metus atidarytoje modernioje kepykloje darbas virte verda.
„Per dieną vidutiniškai iškepame 6 tonas duonos gaminių, arba 13,5 tūkstančio vienetų. Konditerijos gaminių paruošiame apie vieną toną per dieną“, – skaičius vardijo naujasis „Rivonos“ kepyklos vadovas Erikas Čikota.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį maždaug 40 žmonių kolektyvui ėmęs vadovauti E.Čikota nėra naujokas šioje įmonėje: tuomet, kai Kėdainiuose buvo atidaryta ši kepykla, jis buvo vienas jos darbuotojų, padėjusių paleisti ją į gyvenimą.
„Tik tuomet buvau technologas. Vėliau buvau išėjęs dirbti į kitą įmonę, o į „Rivonos“ kepyklą sugrįžau kaip jos vadovas“, – pasakojo E.Čikota.
Sugrįžęs į pažįstamą aplinką čia jis rado ir daugumą senųjų bendradarbių. „Daug ką žinojau, daug ką pažinojau. Didelių staigmenų nebuvo, tad galėjau iš karto įsitraukti į darbus“, – šyptelėjo vadovas.
Produkcija – tik „Norfose“
Visa kepyklos produkcija parduodama tik „Rivonos“ įmonei, tad jos galima rasti tiktai „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse.
Iš Kėdainių į kitus Lietuvos miestus ir miestelius iškeliauja kiek daugiau nei 20 pavadinimų įvairių konditerijos gaminių. Asortimentas kartais pasipildo naujais gaminiais, nes nuolat vertinamas jų populiarumas ir perkamumas. Natūralu, kad kartais koks gardėsis ir išnyksta, o jo vietoje atsiranda kas nors naujo.
Duonos gaminių asortimentas, pasak E.Čikotos, kiek stabilesnis, tačiau taip pat nuolat vertinamas jų populiarumas, tad pasirinkimas parduotuvių lentynose gali keistis. Nesikeičia tiktai tie duonos gaminiai, kuriuos pirkėjai tikrai yra pamėgę.
Planuose – nauji gaminiai
Pro kepyklos vartus į „Norfos“ parduotuves visoje Lietuvoje išvažiuoja kelių prekės ženklų duonos gaminiai.
„N“ prekės ženklo gaminiai – vadinamajai ekonominei klasei priklausantys – yra šiek tiek paprastesni ir pigesni.
Pirkėjų įvertintu „Duončiaus“ prekės ženklu žymima tradicinė tamsi ir šviesi duona.
„Dar kepama „Piemenėlio“ duona, tačiau ji parduodama tik „Norfos“ parduotuvių kulinarijos cechams, mat ji labai tinka kepti arba skrudinti. Parduotuvių duonos lentynose jos nėra“, – pasakojo E.Čikota.
Pradėjęs vadovauti kepyklai jis ėmė dėlioti ir ateities planus. Patyręs technologas planuoja pradėti kepti duoną su grūdais – tiek šviesią, tiek tamsią. Tai būtų duoklė pirkėjams, kurie nori dar geresnės kokybės, skonio ir didesnės naudos.
Ir sumuštiniams, ir mėsainiams
Natūralu, kad neapsieinama ir be baltos duonos. Pirkėjams jau seniai puikiai pažįstamas ir perkamas „N“ prekės ženklu pažymėtas batonas.
Vertinantys gerą skonį ir aukštesnę kokybę renkasi „Duončiaus“ sumuštinių duoną su alyvuogių aliejumi. Mėgstama ir „N“ ženklu pažymėta skrudinti skirta duona.
Kėdainiuose kepamos ir mėsainių bandelės. Jos iškeliauja tiesiai į „Norfos“ parduotuvių kulinarijos cechus.
Tarp kepyklos produkcijos – ir riestainiai.
Vienas pirkėjų noras
Kokio prekės ženklo duona ar batonas populiariausi?
Populiariausias – didžiausias, 500 g, batonas, pažymėtas „N“ prekės ženklu, o duonos grupėje populiariausia „Duončiaus“ prekės ženklu pažymėta tiek tamsi, tiek šviesi duona.
„Pastaroji yra brangesnė nei „N“ ženklu pažymėta duona, nes jai kepti naudojama daugiau ir įvairesnių žaliavų, be to, jos skoninės savybės turtingesnės. Vieniems pirkėjams reikia pigesnio produkto, kiti renkasi pagal skonį ar didesnę vertę sveikatai, o ne pagal kainą“, – pabrėžė kepyklos vadovas.
Tačiau vienas pageidavimas vienija visus pirkėjus, nesvarbu, kokią duoną jie pirktų: jie nori gauti dailiomis lygiomis riekelėmis supjaustytą duoną ar batoną, todėl iš kepyklos visi gaminiai iškeliauja suraikyti.
Konkurentės – bulvės
Ar duonos gaminių vartojimas keičiasi priklausomai nuo sezono ar kitų aplinkybių, ar jis yra stabilus?
„Keičiasi. Rudenį duonos vartojimas šiek tiek krinta, nes tuo metu karaliauja bulvės“, – šyptelėjo kepyklos vadovas, įvardijęs didžiausią rudeninį duonos konkurentą.
Be to, duonos ar konditerijos gaminių mažiau suvartojama po švenčių – Kalėdų, Naujųjų metų sutiktuvių, Velykų. „Jų poreikis prieš šventes labai išauga, o šventėms praūžus žmonės jų perka mažiau“, – pažymėjo E.Čikota.
Nespėja kepti kanelių
Smaližiams „Rivonos“ kepėjai taip pat siūlo nemenką gardėsių – daugiau nei 20 įvairių vyniotinių, plokštainių, tortų – asortimentą. „Norfos“ parduotuvėse tortų ir kitų konditerijos gaminių randa ir tradicinių, ir naujoviškų skanėstų gerbėjai.
„Anksčiau buvo kepami šakočiai, tačiau jų kepimas tikrai sunkus, dirbti reikia dideliame karštyje. Žmonės nelinkę imtis tokio darbo, todėl jų kepimas buvo sustabdytas. Tiesa, įranga liko ir bet kada tai galime atnaujinti“, – teigė kepyklos vadovas.
Vienas labiausiai „Norfos“ pirkėjų mėgstamų, tačiau kepėjams nemažai rūpesčių keliančių gaminių – kanelės. Šie maži kepinukai spėjo užkariauti visų smaližių širdis – jų ne visada galima rasti parduotuvėse, nes vos tik atvežus į parduotuves jų greitai nelieka.
„Kanelės labai imlios darbui, technologinis procesas ilgas, tad tiesiog nespėjame gaminti. Turime planų sukonstruoti specialią liniją, kad būtų paprasčiau ir greičiau, tačiau tai tik ateities planai“, – atskleidė E.Čikota.
Nepamirštama klasika
Kitas itin populiarus skanėstas tarp „Norfos“ pirkėjų – gaivūs ir gardūs varškės pyragėliai su uogomis ar karamele.
Vienas populiariausių tradicinių lietuviškų desertų – „Kuršėnų“ vyniotinis. Kad patenkintų smaližius, jo kėdainiškiai pagamina tikrai daug.
Mėgstami ir kiti kepiniai – maskarponės, šokoladinis, „Snickers“ tortai ar kiti.
Prieš artimiausias didžiąsias žiemos šventes smaližius kėdainiškiai kepėjai ketina pradžiuginti naujais gardžiais gaminiais, šventiniais tortais ir pyragais – jau dabar planuojamas asortimentas.
Kiek dienų vartoti?
Duona ar kiti gaminiai „Rivonos“ kepykloje kepami tik pagal užsakymą, jie iškart supakuojami ir išvežami į „Norfos“ parduotuves, todėl pirkėjai gali būti tikri, kad įsigis išskirtinės kokybės ir šviežiausius gaminius.
Tačiau verta žinoti, kiek juos galima vartoti parsinešus namo.
Raikytos duonos galiojimo terminas yra 5 paros, tačiau ją galima vartoti ir ilgiau, iki ji visiškai pasensta. Konditerijos gaminių nereikėtų laikyti ilgiau nei 5 paras.
„Mes mažiname konservantų kiekį, kad kepiniai būtų kuo natūralesni, todėl jie negali būti laikomi ilgai. Žinoma, konditerijoje negalima visiškai išsiversti be konservantų, tačiau stengiamės kiek įmanoma jų mažinti“, – atkreipė dėmesį kepyklos vadovas.
Dėl cukraus – kita situacija: nors vartotojai kalba, kad nori jo kuo mažiau, kartu nori, jog būtų kuo skaniau.
Gaminant saldumynus cukrus neišvengiamas, nors jo kiekį stengiamasi mažinti.
O iš kur atkeliauja žaliavos? Pasak E.Čikotos, visas žaliavas kepykla daugiausia perka iš gausaus Lietuvos tiekėjų būrio, jos renkamos pirmiausia pagal kokybę, o ne kainą.
Rankų darbo – mažai
Kad pirkėjai gautų aukščiausios kokybės produkciją, padeda ne tik „Rivonos“ kepyklos profesionalų patirtis ir žinios, bet ir inovatyvus automatinis gamybos būdas.
Plikinių ir raugo linijos yra visiškai automatizuotos – ši kepykla turi vieną brangiausių ir moderniausių linijų Lietuvoje.
„Nuo pat pradžių statant kepyklą įrangai nebuvo gailima lėšų. Pats bendrovės „Rivona“ savininkas Dainius Dundulis labai domėjosi naujausiomis technologijomis, lankėsi gausybėje parodų, gilinosi ir rinko įrangą“, – pasakojo E.Čikota.
Rankų darbo kepykloje, pasak jo, yra likę mažai, pavyzdžiui, kepant duoną, skirtą skrudinti.
