– Kiek yra mityba susijusi su stresu?
– Mityba ir stresas išties turi sąsajų. Kai greitai krenta cukraus lygis kraujyje, jaučiamės nedarbingi ir be energijos. Tai kelią įtampą.
Jei dėl mitybos blogai miegame, jaučiamės nepailsėję, tai taip pat blogai veikia nuotaiką ir darbingumą. Todėl verta peržiūrėti savo mitybos įpročius, jei dažnai jaučiamės nedarbingi, pavargę, blogos nuotaikos. Gal būtent čia priežastis?
– Vieni jei jaučia stresą – nevalgo, kiti valgo daug – nuo ko tai priklauso?
– Vienareikšmio atsakymo nėra. Priklauso nuo to, kokie mes esame savo prigimtimi: ką paveldėjome, kokie gimėme. Taip pat, kokioje šeimoje augome, kokia aplinka mums supo, kokią įtaką tai padarė ir kokie susiformavo streso įveikos būdai.
– Atvirkštinis variantas – netaisyklinga mityba, užkandžiavimas, riebūs produktai, alkoholis – ar tai gali didinti stresą organizmui?
– Taip. Alkoholis išvis ne maisto produktas, tai nuodinga medžiaga pati savaime, kuri gali sukelti priklausomybę, o nesaikingai vartojant jaučiamos ne tik fizinės, bet ir moralinės pagirios, kaltė, gėda. Papildomo streso šaltinio jau net ir nereikia.
– Užkandžiavimas dirbant ar mokantis – kaip save stabdyti nuo to nereikalingo valgymo?
– Niekas negali pasakyti, ar jis reikalingas, ar ne, tik pats tai darantis žmogus. Svarbu, kad kiekvienas būtume sąmoningi savo pasirinkimuose, o ne tik aklai vadovautumėmės kokiais nors nurodymais.
Jei užkandžiai naudingi maistine prasme, jei tai ne vien tuščios kalorijos ir jaučiate, kad užkąsti tarp pagrindinių valgymų norisi – taip ir padarykite. Nuolatinis savęs ribojimas, nes kažkas taip pasakė, kad yra sveika, kelia dar didesnį stresą nei klausymas savo kūno ir proto balso.
Žmonės dažnai darbe susitinka prie kavos puodelio, šalia suvalgo saldainį, tačiau jaučia kaltę, kad to daryti nereikėtų. Jei norisi, kodėl nereikėtų? Jei renkatės saldainį – pasimėgaukite juo. Be kaltės ir gėdos.
– Ar yra produktai didinantys organizmui stresą?
– Žinoma, kad nesaikingas kofeino vartojimas gali sukelti nerimą o kai kuriems net ir stiprų. Taip pat įtakoti sunkumą užmigti.
Kartais žmonės pasakoja, kad suvalgę kažkokio produkto jaučiasi negerai, kyla nerimas, pagreitėja širdies plakimas. Reiškia tas produktas ar produktų derinys, o gal valgymo ritmas netinka.
Negalėčiau apibrėžti konkrečių produktų, tai greičiau dietistų sritis. Aš esu už tai, kad kiekvienas sektų individualius savo organizmo siunčiamus signalus ir jais vadovautųsi.
– Ar valgymo reguliarumas susijęs su stresu?
– Galimai susijęs. Dėl ilgų nevalgymo tarpų smarkiai krenta cukraus kiekis kraujyje, nėra energijos, sunku susikoncentruoti.
Dėl peralkimo dieną persivalgoma vakare, dėl ko kyla kaltė, gėda, apsunkimo jausmas, aktyvumo sumažėjimas, blogas miegas, nedarbinga diena. Štai ir stresas.
Antra vertus, yra žmonių, kurie teigia, jog puikiai jaučiasi darydami didelius tarpus tarp valgymų, valgydami, pvz. tik du kartus per parą. Viskas yra individualu ir nėra recepto, tinkančio visiems žmonėms be išimties.
– O pats valgymo procesas – kaip jis turėtų vykti, kad mums kiltų mažiau streso?
– Pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai susiplanuoti savo valgymus atsižvelgiant į savo individualius poreikius.
Antra, kad maistas būtų kokybiškas, maistingas, suteikiančios malonų sotumo jausmą porcijos. Taip pat susiplanuoti užkandžius, kad išvengtumėte peralkimo. Žmonės dažnai džiaugiasi, kad pradėję planuoti maistą ir valgyti reguliariai, pastebėjo, jog nepersivalgo vakare, dėl ko geriau jaučiasi tiek fiziškai, tiek emociškai.
Valgymas – didelis malonumas, todėl reikėtų sau leisti jį patirti. Mėgautis maistu, skirti tam laiko. Dažnai ne tiek svarbu, koks tai produktas, o tai, kaip mes jį patiekiame, kaip skiriame laiko ir dėmesio jį su pasimėgavimu suvalgyti. Jei praryjame tam, kad užkimštume skrandį, tai nei sotumo, nei malonumo nesuteiks.
– Kaip dažniausiai į stresą mitybos atžvilgiu reaguoja vaikai?
– Manau, labai panašiai, kaip ir suaugę. Verta prisiminti, kad vaikai auga, formuojasi, todėl ypač svarbu, jog jų valgymo ritmas būtų pastovus, svarbu suformuoti teigiamą požiūrį į maistą, išugdyti maitinimosi įpročius, kuriuos jis turės visą gyvenimą.
