Tokie rezultatai paaiškėjo „Ekoagros“ užsakymu atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
Kai bus didesnė paklausa, mažės ir kaina
Apklausa atskleidė, kad trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) maisto produktų etiketes skaito didžiausioje dalyje savo apsipirkimų, visada tai daro 11 proc., kartais, pavyzdžiui, kai perka naują produktą – 37 proc., o 10 proc. – kai kyla įtarimų dėl produkto sudėties. Tokių, kurie etikečių neskaito visai – dešimtadalis.
Trečdalis (33 proc.) gyventojų sako, kad ekologiškus produktus perka kartą ar kelis kartus per mėnesį, 23 proc. – kartą ar kelis kartus per metus, 12 proc. respondentų – kartą ar kelis per savaitę. Pagrindinė priežastis, sulaikanti nuo ekologiškų produktų pirkimo – kaina (66 proc.). Tačiau beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis tarp įprastinės gamybos ar ekologiškų produktų, rinktųsi ekologiškus, jei tokių yra ir jei kaina panaši kaip įprastinio.
Gyventojų paklausta ir apie ekologiško maisto pasirinkimą maitinimo įstaigoje. Paaiškėjo, kad 43 proc. respondentų ekologiško maisto pasiūla maitinimo įstaigoje turėtų teigiamos įtakos – rinktųsi tokią vietą, jei kiti kriterijai pasirodytų lygūs. Penktadaliui (19 proc.) tai turėtų nedidelę teigiamą įtaką – būtų vienas iš kriterijų renkantis vietą pavalgyti.
28 proc. gyventojų yra svarbu, kad vaikai darželyje ar mokykloje būtų maitinami ekologišku maistu. 35 proc. tai svarbu iš dalies.
„Tokie rezultatai rodo, kad ekologiško maisto pasirinkimas gyventojams yra reikalingas, vadinasi, jie supranta jo naudą, bet reikšmingas stabdantis veiksnys – kaina. Taip, kartais ekologiško produkto kaina gali būti didesnė. Atsakant trumpai, kodėl kaina dažniau yra kiek aukštesnė, reikia paminėti kelis dalykus. Pirmiausia – ekologiškų produktų gamybos sąnaudos paprastai yra didesnės, nes vienam produkcijos vienetui tenka daugiau darbo sąnaudų ir dėl didesnės įmonių įvairovės stokos sunku pasiekti masto ekonomiją. Antra – palyginti nedidelio ekologiškų maisto produktų kiekio tvarkymo po derliaus nuėmimo sąnaudos yra didesnės dėl privalomo ekologiškų ir įprastinių produktų atskyrimo, ypač perdirbant ir transportuojant. Tačiau nepaisant to, be galo svarbu atkreipti dėmesį, kad pagrindinis sprendimas, galintis sumažinti kainą, neabejotinai yra paklausos didinimas. Natūralu, kad kaina yra kiek aukštesnė, kol nėra paklausos, o kai ši bus didesnė, mažės ir kaina. Tad pagrindinis uždavinys – didinti paklausą, o tai ne tik kiekvieno mūsų, besirūpinančio sveikata ir aplinka, rankose, bet ir gamintojų bei politikos formuotojų“, – komentuoja „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė.
Apie ekologiškus produktus žino nemažai, bet ne viską
Apklausa atskleidė, kad geriausiai žinomi faktai apie ekologiškus produktus yra: jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, gamyba tikrinama, o produktai sertifikuojami (56 proc., o prieš ketverius metus tokių buvo 46 proc.), produktai neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (47 proc.), atpažįstami pagal specialų ženklinimą (47 proc., prieš ketverius metus – 39 proc.), be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) (45 proc., prieš ketverius metus – 50 proc.), be sintetinių maisto priedų (45 proc.).
Europos Sąjungos (ES) ekologinės gamybos logotipas žinomas 71 proc. respondentų. Gyventojai linkę pasitikėti šiuo ženklu – pasitikėjimo vertinimo vidurkis siekia 7,2 iš 10.
Kai reikia daugiau informacijos apie ekologiškus produktus, dažniausiai pasitikima oficialia informacija, teikiama atsakingų institucijų (41 proc.), specialistų rekomendacijomis (38 proc.) bei artimųjų, draugų ir pažįstamų rekomendacijomis (32 proc.).
„Rezultatai rodo, kad vis daugiau vartotojų žino ir supranta ekologiškų produktų sertifikavimo būtinybę, daugiau žmonių žino ir pasitiki ženklinimu, kas vienareikšmiai yra svarbiausias ekologiškų produktų išskirtinumo kriterijus. Kita vertus, matome, kad dar turime daug erdvės tobulėjimui. Akivaizdu, kad ne iki galo aišku, kokiais naudingais mūsų sveikatai ir aplinkai dalykais pasižymi sertifikuojami ekologiški produktai“, – komentuoja V. Lukšienė.
Apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter Research“, š. m. gegužę apklaususi 1014 respondentų iš visos Lietuvos – nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
