Dietistė paaiškino, kuo ekologiški produktai pranašesnis už įprastus, tarp populiariausių – grūdai, vaisiai ir daržovės

Ekologinius ūkius vienijančio kooperatyvo BIO LEUA, kuris Kaune yra atidaręs ekologiškų produktų ir vertingo maisto namai „Rupūs Miltai“, direktorius Nikolajus Dubnikovas pastebi, kad didžioji dalis lietuvių, rinkdamiesi ekologiškus produktus, daugiausiai perka grūdų, miltų, duonos, daržovių, vaisių ir uogų, pieno produktų, kiaušinių, o mažiausiai perkama mėsos: vištienos, jautienos ir pan. Šie produktai yra brangiausi, tačiau mažinti jų kainos nėra galimybių, nes užauginti ekologišką vištieną ar jautieną daug sudėtingiau.

Ekologinis ūkininkavimas – ne tiems, kurie ieško lengvų kelių. Užauginti produkciją be sintetinių trąšų, pesticidų, antibiotikų, hormonų, laikytis kur kas aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, praeiti griežtą sertifikavimo procesą, vykdyti nuolatinę kontrolę ir būti griežtai kontroliuojamam – tam ryžtasi anaiptol ne kiekvienas. Vis tik ūkininkas, ekologinius ūkius vienijančio kooperatyvo BIO LEUA direktorius N.Dubnikovas sako, kad motyvacijos jam netrūksta – pirmyn veda rūpestis supančia aplinka, o ir ženklų, kad keičiasi visuomenės požiūris į mitybą, esama.

Ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui bei saugoti aplinką, dirvožemį, taupiai naudoti gamtos išteklius.

„Ekologijos teikiama nauda dažnai suvokiama per siaurai – vien tik kaip sveikatai palankus maistas, nors tai apima ir biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimą, rūpestį gyvūnais. Ekologiniam ūkiui privaloma sėjomaina užtikrina tvarų dirvožemio naudojimą, jis nėra alinamas pilant sintetines trąšas, purškiant pesticidus, taip nuo taršos apsaugomi ir paviršiniai vandenys“, – dalijasi N.Dubnikovas.

Pašnekovas pasakoja, kad mintis steigti kooperatinę bendrovę BIO LEUA prieš keletą metų kilo daliai Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių. Kooperatyvo nariai vykdo ekologiškų žemės ūkio produktų gamybą, jų perdirbimą ir prekybą savais produktais. Bendrovės narių produkcija prekiaujama visoje Lietuvoje.

2020 m. kovo mėnesį Kaune buvo atidaryti ekologiškų produktų ir vertingo maisto namai „Rupūs Miltai“. Kooperatyvo produkcijos jau galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje www.rupus.lt. N.Dubnikovas džiaugiasi, kad šiandien kooperatinė bendrovė BIO LEUA kuria apčiuopiamą vertę tiek bendram tikslui susibūrusiems ūkininkams, tiek kokybiško maisto ieškantiems pirkėjams.

N.Dubnikovas mano, kad ekologiškas vaikų maitinimas yra itin prasminga investicija – tikėtina, kad vaikystėje susiformavę sveikatai palankios mitybos įpročiai išliks ir suaugus: „Turiu pasidžiaugti, kad vis daugiau savivaldybių darželinukus, pradinukus ryžtasi maitinti ekologiškai. Štai Vilniaus savivaldybė praėjusiais metais skelbė centralizuotą pirkimą tiekti tam tikrą dalį ekologiškų maisto produktų visoms ikimokyklinėms įstaigoms. Suprantama, kad pavieniai ūkininkai neturi pakankamų pajėgumų, o kooperatyvas gali atliepti savivaldybių poreikius.“

„Visų pirma, norėčiau pabrėžti, kad ekologiški produktai yra reglamentuoti ir pažymėti specialiu ženklu, kurį gauti ekologiniams ūkiams nėra taip paprasta“, – ekologiškų produktų skirtumus nuo įprastų pradeda vardyti dietistė, paskyros „Netuščios kalorijos“ įkūrėja Greta Daukšė.

Ekologiškų produktų vartotojas gali atpažinti ekologiškus produktus pagal ypatingą ženklinimą ant pakuotės. Šis ženklinimas nurodo, jog produktas pagamintas laikantis lygiagrečiai visoje ES galiojančiais reikalavimais ekologiniu ūkiui bei jų siūlomiems produktams. Visi ES šalyse pagaminti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu – iš baltos spalvos žvaigždučių sudarytu lapu žaliame fone.

„Antra, ekologiškuose produktuose nėra vartojama tiek daug trąšų, pesticidų, antibiotikų, kartais jie yra absoliučiai draudžiami, – tęsia pašnekovė. – Ekologiškuose ūkiuose, kurie nėra reglamentuoti, nėra tokių griežtų reikalavimų. Palyginimui, paprastame ūkyje ūkininkas užaugins triskart daugiau bulvių nei ekologiškame ūkyje, nes ekologiškame ūkyje išlieka tik stipriausia, tai reiškia, kad ir maistinės medžiagos yra didesnės vertės – jose yra daugiau ir vitaminų, ir mineralų.“

Pašnekovė priduria, jog ekologiška produkcija yra draugiškesnė gamtai, žmonijai ir gyvūnijai: „Man ne kartą yra tekę girdėti, kad dažnai po purškimo pesticidais miršta bičių aviliai, o štai ekologiniuose ūkiuose to turbūt nepamatysime. Labai populiarus pavyzdys to, kad ekologiški produktai yra draugiškesni gamtai, yra kava. Neekologiškoje kavoje bus daug daugiau nuodų negu ekologiškoje.“

Specialistė įsitikinusi, kad ekologija vis labiau populiarėja ir žmonės vis dažniau pagalvoja, ką nori dėti sau į burną. Anot jos, tie, kurie gali sau tai leisti, tikrai renkasi ekologiškus produktus. Paklausta, kokios priežastys skatina žmones rinktis būtent tokiu produktus, pašnekovė sako: „Iš mano patirties, žmonės renkasi juos dėl savo sveikatos. Tikrai ne kiekvienas pagalvoja apie tai, kad neekologiškų produktų vartojimas kenkia aplinkai, nors yra ir tokių. Taip pat didelė vertybė renkantis ekologiškus produktus yra skonio pranašumas.“

Specialistė neabejoja, kad ekologiškus produktus rinktis verta nepaisant didesnės jų kainos nei įprastų produktų, nes tai atsiperka.

„Manau, kad tokių produktų populiarumas ateityje augs, nes pati pastebiu, jog žmonės vis labiau ir labiau rūpinasi savo sveikata. Jie nenori būti apteršti pesticidų ar kitų cheminių medžiagų. Prieš kokius penkerius metus ši tema nebuvo tokia populiari, bet vien savo draugų tarpe matau, kad tendencija rūpintis savo sveikata ir vartoti ekologiškus produktus auga“, – įsitikinusi G.Daukšė.