Ekologiško maisto sąvoka gerokai platesnė
Ar kokybiškas, premium klasės produktas visada yra ekologiškas? Maisto ekspertų nuomone, tikrai ne. O ekologišką gaminį, anot jų, visada bus galima vadinti kokybišku, premium klasės produktu.
Kaip tvirtina ekologinius ūkius vienijančio kooperatyvo BIO LEUA direktorius Nikolajus Dubnikovas, premium klasės maistu reikėtų laikyti itin aukštos kokybės, geros sudėties produktus, kurių vertę sąlygoja ypatingi jų sudėtyje esantys ingredientai ar unikalios gamybos technologijos. O štai ekologiško maisto sąvoka yra gerokai platesnė. Ji apima ne tik itin aukštą kokybę, išskirtinį, natūralų skonį bei naudą sveikatai, bet ir itin griežtus reikalavimus ūkiams, kad būtų užtikrintas kitoks – gilesnis, tvaresnis – požiūris į mus supančią aplinką, kai stengiamasi išsaugoti biologinę įvairovę, kraštovaizdį, užtikrinti gyvūnų gerovę.
„Ekologišku maisto produktu galima laikyti tik tokį produktą ar maisto gaminį, kuris buvo užaugintas laikantis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Visas tokių produktų auginimo ar gamybos procesas yra sertifikuojamas, atidžiai prižiūrimas“, – pasakoja N.Dubnikovas ir priduria, kad produkto ekologiškumą patvirtinantis dokumentas yra išduodamas tik tuomet, kai ūkį ir visus reikalavimus, taikomus nuo lauko iki galutinio vartotojo, tikrinant, kaip pastarųjų yra laikomasi, įvertina nepriklausoma kontrolės įstaiga. Būtent ji nusprendžia, ar sertifikuoti produktą, ar ne.
„Ekologiniame ūkyje tikrinama absoliučiai viskas: iš kur pirkta sėkla, kada pasėta, kada tręšta, kada derlius nuimtas, kaip laikytas ar apdorotas, jei tai gyvulių ar paukščių ūkis – kokiomis sąlygomis jie laikomi, kuo maitinami, kaip skerdžiami ir pan. Būtina užtikrinti kiekvieno proceso atsekamumą. Pavyzdžiui, ekologiškai auginami mėsiniai galvijai privalomai turi ganytis ekologiškose, sertifikuotose ganyklose, visi jų pašarai taip pat turi būti ekologiški, sertifikuoti. Ekologiniai galvijai negali būti rišami grandinėmis, kiek leidžia gamtinės sąlygos, jie turi maksimaliai laisvai ganytis laukuose. Ekologiškai auginama višta turi turėti 4 kvadratinius metrus ploto, kad galėtų laisvai judėti. Kodėl visa tai svarbu? Nes ekologijos samprata yra glaudžiai susijusi su gyvūnų gerove. Ekologiniams augalininkystės ūkiams privalu taikyti sėjomainą, dėl to tvariau naudojamas dirvožemis. Kadangi į jį nėra pilamos sintetinės trąšos, augalai nepurškiami pesticidais, taip nuo taršos apsaugomi ir paviršiniai vandenys“, – pažymi BIO LEUA vadovas.
Ekologiškumas premium klasėje – papildoma pridėtinė vertė
Pasak pašnekovo, ekologiškas produktas visada priklausys premium klasei, nes jo kokybiniai parametrai visada yra aukštesni. Be to, ekologiškumas premium klasės produktui suteikia papildomos pridėtinės vertės, ir vartotojai tai ypač vertina.
„Ekologiškus produktus paprastai renkasi tie asmenys, kurie rūpinasi ne tik savimi, bet ir aplinka. Ekologiškų produktų pasirinkimas prisideda prie aplinkos saugojimo, nes dalis tos aukštesnės, jei lygintume su įprastu produktu, kainos, kuri sumokama už ekologišką produktą, keliauja aplinkosaugai: biologinei įvairovei saugoti, klimato kaitos projektams ir pan. Dar labai svarbu pabrėžti ir tai, kad perkant brangesnius, kokybiškesnius produktus, mažiau maisto iššvaistoma, nes vartotojui tiesiog nebekyla ranka jų išmesti. Jis maisto perka tik tiek, kiek jam reikia, o ne XXL dydžio pakuotėmis“, – įsitikinęs BIO LEUA vadovas.
Šiandieniam klientui reikia ne tik sveiko ir natūralaus maisto
Šiandieniam klientui labai rūpi ir aplinkosauga. Taip teigia Kaune įsikūrusio restorano „SteakHouse Kaunas“ ir „Lampada Beach“ virtuvės šefas Mantas Ramonas.
Anot pašnekovo, ekologiški produktai dažnai laikomi sveikesniais ne tik žmogui, bet ir pačiai gamtai, kadangi jų augintojai vysto aplinkai draugiškus ūkius. „Man ne vis vien, iš kokių produktų ruošiu patiekalus restorano meniu, tad ekologijos aspektas mityboje man vienas svarbiausių. Ekologiškus produktus renkuosi todėl, kad jie – šviežesni, dažniausiai sezoniniai, 99 proc. užauginti ar pagaminti vietoje. Pastarieji taip pat yra mažiau apdorojami, o tai leidžia išsaugoti daugiau natūralių maisto savybių ir skonių gaminant“, – pasakoja M.Ramonas.
Virtuvės šefas akcentuoja, kad rinkdamasis, pavyzdžiui, mėsą, jis niekada neperka šaldytos produkcijos, visada tik šviežią, užaugintą ekologiškai. „Norisi, kad patiekalo skonį lemtų natūralūs prieskoniai ar žolelės, o ne sintetiniai priedai“, – paaiškina ir priduria, kad nors ekologiškai užauginto galvijo ar paukščio mėsa yra ir brangesnė, viską atperka jos skonis. Tokia mėsa gardesnė, sultingesnė, patiekalus iš ekologiškos mėsos itin vertina ir restorano svečiai.
„Vien mėsainių su ekologiškos jautienos paplotėliais vasaros sezonu per mėnesį mes parduodame apie 500–600 vienetų. Tai daug ką pasako“, – šypteli M.Ramonas ir priduria, kad vasaromis žmones maistu iš ekologiškų produktų džiugina ir iš vadinamojo mobilaus maisto vagonėlio (angl. food truck). Juo ekologiškus patiekalus tiekia ir vaikų stovykloms Klaipėdos mieste.
Pašnekovas priduria, kad gamintojas ant produkto etiketės, vadovaudamasis rinkodaros triukais, gali užrašyti daug skambių frazių ar madingų, populiarių žodžių, tačiau maisto kokybę ir ekologiškumą garantuojantys simboliai nedalijami bet kam už bet ką ir vien dėl to, kad jų ūkininkui norisi. Tokių simbolių reikia nusipelnyti, įrodyti, kad tavo ūkininkavimas yra tvarus, palankus sveikatai, nekenkiantis gamtai.
„Vartotojai vis daugiau išmano, yra reiklesni, žino, ko ieško, kokį maistą užsisako, ir tuo reikia tik džiaugtis“, – teigia M.Ramonas. Jo restoranas jau kuris laikas bendradarbiauja su Kaune įsikūrusiais ekologiškų produktų ir vertingo maisto namais „Rupūs miltai“, kuriuose prekiaujama ekologiniuose Lietuvos ūkiuose užauginta ir sertifikuota produkcija: nuo šviežios mėsos bei jos gaminių iki pieno, duonos, kiaušinių, medaus, bakalėjos ir šaldytų pusgaminių. Minėtą parduotuvę prieš kurį laiką įkūrė ekologinius ūkius vienijantis kooperatyvas BIO LEUA.
Virtuvės šefui M.Ramonui antrina Kaune esančio restorano „Marsas mieste“ vadovė Indrė Danilevičienė. Pasak pašnekovės, nuo pat restorano įkūrimo esminė šios vietos idėja buvo ir tebėra lankytojui kurti kokybišką ir įsimintiną patirtį. „Mums labai svarbu, iš kokių produktų pagaminti mūsų siūlomi patiekalai. Pirmenybę stengiamės teikti ekologiškai produkcijai, nes būtent tokie produktai padeda užtikrinti tikrąjį patiekalų skonį kartu išlaikant jų natūralumą bei maistingumą. Nors tarp kokybės ir ekologiškumo lygybės ženklą galima dėti ne visada, džiaugiamės, jog dauguma mūsų premium klasės produktų yra ekologiški. Taip bendradarbiaudami su tokios produkcijos tiekėjais galime patenkinti savo poreikius ir kokybės lūkesčius“, – teigia restorano atstovė.
Paklausta, kokie ekologiški produktai atkeliauja į restorano „Marsas mieste“ virtuvę, I.Danilevičienė pasakoja, kad daugiausia dėmesio skiriama gyvulinės kilmės produkcijai. Į perkamų ekologinių produktų krepšelį taip pat patenka kiaušiniai, varškė, kiti pieno gaminiai, daržovės. Labiausiai klientai giria ekologiškus jautienos šonkaulius, nugarinę ir Benedikto kiaušinius su jautiena.
„Klientai giria tiek vėlyvųjų pusryčių, tiek bendrąjį meniu. Puikiems įspūdžiams restorane daug įtakos daro profesionalių virtuvės šefų darbas ir kokybiški ekologiški produktai. Tokio darbo rezultatas visada džiugina svečius“, – teigia I.Danilevičienė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad nuo pat restorano atidarymo produktus jam tiekia Lietuvos ūkininkai, gaminantys ekologišką produkciją. Taip restoranas palaiko vietos augintojus ir gamintojus, susibūrusius į kooperatyvą BIO LEUA. Jo vadovas N.Dubnikovas džiaugiasi tokiu abiejų restorano atstovų pasirinkimu. „Akivaizdu, kad ekologijos, tvarumo, aplinkosaugos aspektai šiandienei visuomenei darosi vis aktualesni, svarbesni, kad žmonės dažniau renkasi ekologinį maistą. Nepaprastai smagu, kad po truputį daugėja ir viešojo maitinimo vietų, kurių virtuvės šefai patiekalus gamina iš ekologiškų produktų“, – teigia N.Dubnikovas.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
