Ekologinius ūkius vienijančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ ir vertingo maisto namų „Rupūs miltai“ (www.rupus.lt) vadovas Nikolajus Dubnikovas teigia, kad ekologiškumo kryptimi pasukę restoranai įgytų konkurencinį pranašumą, nes auga vartotojų sąmoningumas – vis daugiau žmonių rūpinasi sveikatai palankia mityba, tausoja aplinką, yra neabejingi gyvūnų gerovei.
Ekologiški produktai – kita kokybė
Nors Lietuvoje daugelį stebina patiekalų ir gėrimų kainos kavinėse, deja, verslų savininkai tik pavieniais atvejais ryžtasi investuoti į ekologiškus, t. y. be pesticidų, sintetinių trąšų, GMO, skonio stipriklių užaugintus ir pagamintus maisto produktus. „Kalbamės su restoranų vadovais – sakau, jūsų restorane Benedikto kiaušiniai kainuoja 12 eurų, jei pakeistumėte kiaušinius į ekologiškus, patiekalo savikaina padidėtų vos keliasdešimt centų, tačiau patiekalas būtų jau visai kitos kokybės“, – teigia N.Dubnikovas. Pašnekovo teigimu, viešojo maitinimo atstovai į tokius argumentus dažnai numoja ranka ir toliau renkasi pigiausius produktus, nes netiki, kad jų klientams tai svarbu.
„Manau, kad tai klaidingas požiūris – ateina nauja karta, kuriai rūpi sveikata, gyvūnų gerovė, klimato kaita. Daugėja žmonių, neabejingų mus supančiai aplinkai, tad esu tikras, kad ekologiškai gaminančios kavinės rastų vietą po saule“, – teigia „Rupūs miltai“ vadovas N.Dubnikovas.
Ekologiškas maitinimas – įvairiapusiškai naudingas
Apie tai, kaip viešojo maitinimo įstaigos gali pereiti prie ekologiško maitinimo ir kodėl verta tai daryti, kalbamės su ekologiškus produktus sertifikuojančios ir kontrolę vykdančios VšĮ „Ekoagros“ plėtros vadove Jolita Prokofjeva.
Kokie reikalavimai keliami kavinėms, restoranams, siekiantiems ekologinio sertifikato?
Visoms įmonėms, kurios teikia maitinimo paslaugas, gali būti suteikiamas auksinis, sidabrinis arba bronzinis ekologiškumo ženklas pagal tai, kiek procentiškai nuo bendro kiekio naudojama ekologiškų žaliavų, produktų ar patiekalų. Jei ekologiški produktai sudaro nuo 90 iki 100 proc. – galima gauti auksinį ženklą, jei nuo 60 iki 90 proc. – sidabrinį, o nuo 30 iki 60 proc. – bronzinį.
Viešojo maitinimo sertifikavimas vykdomas vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis. Tačiau perkamų ekologiškų žaliavų ir maisto produktų tiekėjai turi būti sertifikuoti ir turėti produkcijos ekologinės gamybos sertifikatą, išduotą laikantis visoje ES bendrų reikalavimų.
Ką turėtų žinoti darželiai, mokyklos, ligoninės, norinčios pereiti prie ekologiško maitinimo?
Visos viešojo maitinimo įstaigos turėtų žinoti, kad pereiti prie ekologiško maitinimo gali bet kada – nėra jokių kliūčių įtraukti į savo valgiaraštį produktų, pagamintų nenaudojant sintetinės chemijos, pesticidų, GMO, o gamybos metu tausojant dirvožemį, vandenį ir saugant bioįvairovę. Tokie maisto produktai taip pat išsiskiria geresnėmis skoninėmis ir organoleptinėmis savybėmis.
Dėl tvaraus gamybos būdo ekologiški produktai yra brangesni, tačiau jau sukurta technologijų, kaip iki 60 proc. ekologiškų produktų įtraukti į valgiaraštį nepadidinant biudžeto. Technologijos esmė – pakeisti požiūrį ir gaminti kitaip: sunaudojant kuo daugiau įsigytų produktų (mažinant atliekų kiekį), didinant daržovių ir ankštinių dalį patiekale, trumpinant pristatymo grandines. Dabar ypač daug tyrimų atliekama apie ekologiško maisto poveikį sveikatai ir gerai savijautai.
Kokios ekologinio viešojo maitinimo tendencijos? Ar daugėja organizacijų, besirenkančių ekologišką maistą?
Terminas „viešasis maitinimas“ apima maitinimą ne tik viešosiose ar valstybinėse įstaigose, bet ir restoranuose, kavinėse, valgyklose, baruose – bet kokiose maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Ekologiškų produktų įtraukimas į maitinimą yra įvairiapusiškai naudingas tiek perkantiems maitinimo paslaugas, tiek platesne prasme – tai palankiai veikia ir tausoja aplinką. Todėl toks būdas ne tik skatinamas per žaliuosius pirkimus, bet vis labiau tampa sąmoningu vartotojo pasirinkimu. Tai pastebi verslo įstaigos, ir jau galime pastebėti rinkodaros užrašų, skelbiančių, kad į valgiaraštį įtraukta ekologiškų produktų (pavyzdžiui, „kava tik iš ekologiškų pupelių“ ar pan.). Kaip žinoti, ar tai ne rinkodaros triukas, ne „žaliasis smegenų plovimas“, o tikras faktas? Reikalauti sertifikato! Sertifikatas yra trečios, nešališkos ir nesuinteresuotos įstaigos patvirtinimas, kad kavinėje, restorane ar kitoje maitinimo įstaigoje iš tiesų nuolat naudojami ekologiški produktai.
Kodėl tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovams vertėtų orientuotis į ekologišką maitinimą?
Rinktis ekologišką maitinimą verta dėl jo teikiamos visokeriopos naudos – tai tvaraus gyvenimo būdo pagrindas, kurį renkasi vis daugiau žmonių. Ekologija lemia ne tik mūsų pačių gerovę, bet ir tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Nenualintas dirvožemis, švarus vanduo, išsaugota biologinė įvairovė – tai ekologinio ūkininkavimo esmė.
Tiesa, labai svarbu ne tik orientuotis į ekologišką maitinimą, bet ir jį sertifikuoti – taip lengvinant vartotojų pasirinkimą, viešinant savo veiklą, palankią aplinkai ir žmogui. Tik sertifikuotoje įstaigoje klientas gali jaustis užtikrintas dėl maisto produktų kilmės ir gamybos būdo ir neturėti nė menkiausios abejonės, kad produktai tikrai ekologiški.
Kodėl tėvams verta rinktis ekologišką maistą gaminantį darželį ar mokyklą?
Ar pastebėjote, kad dažnai pirmas ar antras tėvų klausimas vaikams grįžus iš darželio būna „ką valgei?“ Ekologišką maitinimą teikianti mokymo įstaiga deklaruoja, kad supranta mitybos svarbą augančiam organizmui ir tam skiria dėmesį. Tėvai gali jaustis ramūs, kad jų vaikai valgo tai, ką geriausio gali duoti gamta – maistą be pesticidų, sintetinių trąšų, antibiotikų likučių, skonio stipriklių.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
