Tačiau ekologinius ūkius vienijančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA direktoriaus ir vertingo maisto namų „Rupūs miltai“ vadovo Nikolajaus Dubnikovo teigimu, optimistinių ženklų esama ir Lietuvoje – kad žmonės suprastų skirtumus tarp ekologiško ir įprasto maisto, reikia daugiau laiko.
Maistas be pesticidų likučių
Net 75 proc. danų kas savaitę perka ekologiškų maisto produktų, lankosi tūkstančiuose restoranų ir kavinių, siūlančių iš ekologiškų ingredientų pagamintų patiekalų. Pasak N.Dubnikovo, tokią sėkmę lemia du esminiai veiksniai: nuosekli valstybinė politika ir vartotojų sąmoningumas. Visas ekologiško maisto sertifikavimo procesas gamintojams nekainuoja nė kronos – jį kompensuoja valstybė, be to, įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią viešajame maitinime net 60 proc. turi sudaryti ekologiški produktai.
„Tai ir svarbi tiesioginė paskata ekologiniams ūkiams, ir labai aiški žinia, kad valstybei tai rūpi“, – Danijos iniciatyvas komentavo vertingo maisto namų „Rupūs miltai“ (www.rupus.lt) vadovas N.Dubnikovas.
Pašnekovo teigimu, situacija Lietuvoje kitokia – mūsų šalis bene vienintelė Europos Sąjungoje neturi ilgalaikės ekologinės plėtros strategijos. Taigi, nors ir esama gerų pavienių iniciatyvų, pasigendama sisteminio valstybės požiūrio, kaip iš esmės padidinti ekologiško maisto gamybos apimtis ir taip prisidėti prie gyventojų sveikatingumo ir nuostabios mūsų gamtos išsaugojimo.
O danams ne tas pats, ką dėti į lėkštę. Gyventojų apklausa (Norstat Interviews and analyses, 2022) atskleidė pagrindinius ekologiškų produktų pasirinkimo motyvus: maistas be purškimo likučių, švari aplinka ir geriamasis vanduo, sveikata, gyvūnų gerovė, mažesnis poveikis klimatui. Pirkėjų nuostatas patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės iNudgeyou atliktas eksperimentas – pesticidų likučių ieškota ekologiškose braškėse ir agurkuose, rezultatai palyginti su atitinkamai chemizuotuose ūkiuose užaugintomis braškėmis ir agurkais. Ekologiškose uogose ir daržovėse pesticidų pėdsakų visai nerasta, o didžiojoje „tradicinių“ braškių ir agurkų dalyje pesticidų vis dėlto būta.
Pasak BIO LEUA vadovo, tokie tyrimo rezultatai nestebina, nes tiek Danijoje, tiek Lietuvoje vykdoma griežta kontrolė, tad rinkdamasis sertifikuotą produktą vartotojas gali būti visiškai ramus dėl jo kokybės.
Viltys dedamos į augančią kartą
Nors Lietuvos gamintojai kol kas gali tik pasvajoti apie tokį visuomenės sąmoningumą renkantis ekologišką maistą kaip Danijoje, pozityvių ženklų esama ir mūsų šalyje. Vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus šiandien galioja reikalavimas, kad bent trečdalis produktų būtų ekologiški, be to, sėkmingai veikia Žemės ūkio ministerijos darželinukų ir pradinukų maitinimo programa.
„Šis sektorius svarbus ekologiško maisto gamintojams, jis užtikrina stabilią rinką, tačiau ne mažiau svarbu, kad formuojami teigiami mitybos įpročiai – labai didelė tikimybė, kad vaikystėje valgius ekologišką maistą, vėliau jau nesinorės pereiti prie chemizuotų produktų“, – teigia ekologinių ūkių kooperatyvo BIO LEUA ir vertingo maisto namų „Rupūs miltai“ vadovas N.Dubnikovas. Be sintetinių trąšų, pesticidų, GMO, sintetinių priedų užaugintas ir pagamintas maistas išsiskiria ne tik palankumu sveikatai ir gamtai, bet ir skoninėmis savybėmis.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
