Kodėl ekologiški kiaušiniai kokybiškesni ir kaip juos atpažinti prekybos centre?

Anot A.Šavelio, atpažinti, ar kiaušiniai ekologiški, pirmiausia galima iš produkto ženklinimo. Ekologiniai produktai visoje Europos Sąjungoje žymimi vienodu ženkliuku – žaliame stačiakampyje iš baltų žvaigždžių sudarytu lapeliu (arba nespalvotu jo variantu, jei produkto pakuotė juodai balta). Šis ženklas reiškia, kad produktą sertifikavo Lietuvos institucijos, prižiūrinčios ekologinę gamybą, o pats produktas buvo užaugintas ar pagamintas nenaudojant antibiotikų ar kitų cheminių medžiagų.

„Įsigijus ekologiškų kiaušinių, reikėtų nenustebti, priešingai – tik apsidžiaugti – jei visų jų esančių dėžutėje tryniai yra skirtingi. Tai rodo, kad vištos turėjo laisvę augdamos, vaikštinėjo, kapstėsi ir lesė tai, ko norėjo – viena galbūt daugiau laiko praleido lauke, prisilesė kokio molio, kita – žemių, žolėje esančių vabalėlių, trečia daugiau laiko prabuvo vištidėje, lesė ekologiškų pašarų. Sėslesnių vištų kiaušinio trynio spalva bus daugmaž vienodos spalvos, tuo tarpu veiklesnės vištos dės skirtingų trynių kiaušinius“, – pasakoja A.Ševelis.

Beje, pašnekovo teigimu, reikėtų nepamiršti pasinagrinėti ir ant kiaušinių pakuočių esančių skaičių. Tai patikima informacija, nurodanti kokiomis sąlygomis buvo auginamos vištos dedeklės. Skaičius 0 nurodo, kad vištos, kurios padėjo kiaušinius, buvo auginamos ir yra laikomos ekologiškai, jos augo laisvai, galėjo vaikštinėti lauke, kapstytis žemėje, lesė ekologiškus pašarus. Tuo tarpu skaičius 3 žymi, kad kiaušinius padėjo narvuose laikomos vištos. Skaičius 2 nurodo, kad vištos dedeklės buvo laikomos ant kraiko, o skaičius 1 – kad vištos augo laisvai, galėjo vaikštinėti lauke, kapstytis žemėje, tačiau joms nebuvo taikyti ekologinio ūkininkavimo reikalavimai.

Kodėl? Atsakymas – paprastas, tačiau tuo pat metu ir be galo platus. Tai, anot A.Ševelio, lemia pati auginimo sistema, kuri yra kitokia nei įprastose fermose auginamų vištų.

„Lesalai, laikymo sąlygos, paukščių gydymas, viskas yra labai griežtai reglamentuota ir itin atidžiai kontroliuojama. Ekologiškai auginamos vištos dedeklės pirmiausia turi būti lesinamos ekologišku pašaru. Taip pat privalu užtikrinti laisvą jų judėjimą gryname ore. Kiekvienai vištai yra skiriama ne mažiau nei 4 m² ploto lauke, sudaromos kur kas erdvesnės sąlygos tvarte. Patalpose, kuriose vištos gyvena, turi būti įrengtas natūralios šviesos šaltinis. Žiemą dirbtinis apšvietimas negali viršyti nustatytų 16 valandų per parą, kad paukščiai turėtų laiko pailsėti. Labai svarbi tokių vištų profilaktika, imuniteto stiprinimas, nes gydymas antibiotikais – negalimas. Taip pat negalima naudoti jokių sintetinių augimą ar kiaušinių dėjimą skatinančių medžiagų. Ekologiškai auginamoms vištos dedeklės turi turėti galimybė pasikapstyti žemėse, žvyre, mat tokiu būdu jos švarinasi, turi papildomo užsiėmimo“, – atkreipia dėmesį ūkininkas.

Esant intensyviausiai paukščių migracijai pavasarį ir rudenį, norint vištas dedekles apsaugoti nuo paukščių platinamų ligų, laikomasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patarimų ir stengiamasi užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais. Galbūt vištų dedeklių komfortas kuriam laikui ir sumenksta, mat jos nebeišleidžiamos į atvirą lauką, tačiau kaip ir anksčiau vištos gali laisvai judėti didelėje erdvėje, užtikrinama jų gerovė.

Taip tvirtina ekologinį ūkį Kupiškio rajone kartu su broliais valdanti ūkininkė Kristina Kazlauskaitė. Ūkyje Kazlauskų šeima ekologiškai augina mėsinius viščiukus ir vištas dedekles. „Mūsų ūkyje kiaušiniai yra surenkami kiekvieną dieną. Surinkti jie keliauja į nedidelį cechą, kur juos surūšiuojame, pagal svorį sudėliojame į dėžutes ir išvežame parduoti. Taigi, jie nuo padėjimo per pirmąsias 3–4 dienas iškeliauja vartotojui ir ant stalo pakliūva labai švieži“, – pasakoja K.Kazlauskaitė.

Pašnekovė priduria, kad pagal standartus kiaušinių galiojimo terminas yra 28 dienos, tačiau jeigu jie supakuojami ir parduodami per pirmąją savaitę nuo padėjimo, vadinami ekstra šviežiais. „Ekstra šviežumo kategoriją išlaikome visą laiką, nes mūsų ūkio kiaušinių poreikis yra didesnis negu mes turime galimybę atliepti paklausą“, – patikina moteris.

Nors pirkėjų ratas gausus ir vis plečiasi, visgi norint žmogų įtikinti pirkti ekologišką prekę, ūkininkės teigimu, reikia nemažai edukacijos.

„Svarbu paaiškinti, kodėl kiaušiniai ekologiški, kaip buvo auginamos vištos dedeklės, koks turi būti tokios produkcijos ženklinimas. Kartais žmonės tiesiog susipainioja, mano, kad pakanka, jog višta, kuri padėjo kiaušinį, buvo užauginta Lietuvos kaime, kad turguje močiučių parduodami kiaušiniai irgi ekologiški. Tikrai ne. Be itin griežtų reikalavimų ekologiškai auginamų vištų lesalams, laikymo sąlygoms, paukščių gydymui, svarbu paminėti ir tai, kad dabar ekologiška višta dedekle yra laikoma ta, kurią ūkininkas ekologiškai užsiaugina pats, nusipirkęs vadinamuosius „vienadienius“ neekologiškus kelių parų viščiukus arba įsigyja vištų iš ekologiško vištų ūkio. Tuo tarpu iki 2022 metų ekologiškomis vištomis dedeklėmis buvo galima laikyti nusipirktas įprastomis sąlygomis augintas jaunas, kiaušinių dar nededančias vištas ir jas paauginus 6 savaites ekologiškai, jų kiaušinius ženklinti kaip ekologiškus“, – atkreipia dėmesį K.Kazlauskaitė.

Kiekvieną ekologiškų vištų dedeklių laikymo procesą, kiaušinių paruošimą rinkai itin atidžiai kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Sertifikavimą pagal ekologiniams ūkiams keliamus reikalavimus atlieka sertifikavimo įstaigos.

„Patikros yra itin griežtos ir nuolatinės. Esant bent menkiausiems nukrypimams nuo numatyto standarto, taikomos sankcijos, pavyzdžiui, produkcija nebesertifikuojama kaip ekologiška“, – atvirai pasakoja ekologišką paukštyną turintis ūkininkas A. Ševelis. Jis priduria, kad ūkyje tikrinama yra absoliučiai viskas – pašarai, vištų dedeklių gyvenamoji erdvė, gyvūnų gerovė, darbuotojų darbo sąlygos ir saugumas, dokumentacija ir pan. Visur privaloma užtikrinti atsekamumą. Norint visa tai įgyvendinti, prireikia nemažai pastangų ir lėšų, tačiau būtent tai ir sukuria aukštos kokybės produktą. Tikrintojas parengia ataskaitą, o sprendimą dėl sertifikato gavimo ar jo galiojimo pratęsimo priima visai kiti asmenys, kurie ūkyje net nėra lankęsi. Tokiu būdu užtikrinamas maksimalus nešališkumas.