„Man svarbu, kokį maistą valgo mano šeima“, – tvirtina Ž. Valentinavičienė. Dviejų aktyvių antrokų mama teigia, kad patiekalai iš vištienos ant jos stalo gana dažni, nes šią mėsą mėgsta tiek abu sūnūs, tiek ji pati su vyru. Prekybos centre moteris pirmiausia dėmesį kreipia į produkcijos, kurią perka, kokybę.
„Pirmiausia patikrinu produkto kilmę. Kalbant apie vištieną, visuomet renkuosi lietuvišką, nes esu įsitikinusi, kad vietoje užauginta ir pagaminta mėsa yra šviežesnė ir kokybiškesnė nei atvežta iš kitų šalių. Ne ką mažiau svarbu ir tai, ar vištiena užauginta be antibiotikų. Jau kurį laiką viešoje erdvėje – per televiziją, naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, girdime, kad didėja žmonių atsparumas antibiotikams, kai susirgus ir gydytojui išrašius šių vaistų, pastarieji nebeveikia taip efektyviai, kaip turėtų. Laikausi nuomonės, kad jei galime kažko išvengti savo sąmoningais pasirinkimais, taip ir privalome padaryti. Antraip pasekmės sveikatai bus išties liūdnos – sulauksime dienos, kai nebeliks efektyviai veikiančių antibiotikų“, – įsitikinusi Ž.Valentinavičienė ir priduria, kad visada renkasi vištieną ir jos produktus, ant kurių pakuočių pažymėta, kad jie paukščiai užauginti be antibiotikų.
Kalbėdama apie gaminius, pašnekovė pabrėžia, kad visada atkreipia dėmesį, ar jų sudėtyje nėra GMO ar kokių nors kitų dirbtinių priedų.
Moteris teigia dažniausiai besidairanti sertifikuotų ir specialiais ženklais paženklintų gaminių. „Daug kam atrodo, kad gamintojas gali gudrauti ir pakuotę ženklinti taip, kaip nori. Anaiptol. Pati jau ne vieną dešimtį metų dirbu prekybos srityje ir, nors prekiaujame ne maisto produktais, puikiai žinau, kaip sunku gauti gaminio kokybę patvirtinantį sertifikatą. Kad būti atitiktas reikiamas standartas, kokybės sistema ir panašiai, gamintojui būtina laikytis daugybės griežtų reikalavimų. Maisto pramonėje šie reikalavimai dar aukštesni, įmones reguliariai tikrina įvairios institucijos, vyksta auditai, sertifikatai gali būti pratęsiami arba ne. Tad, pavyzdžiui, ženklas ant pakuotės, kad gaminys yra ekologiškas ar pagamintas laikantis Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimų, man yra pats geriausias įrodymas, kad mano šeima valgys kokybiškesnį, natūralesnį ir sveikatai palankesnį produktą“, – pažymi Ž.Valentinavičienė.
Kuo pagal NKP reikalavimus auginama vištiena pranašesnė už įprastą?
„Daug kuo“, – tvirtina AB Vilniaus paukštyno paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius. Šis paukštynas yra pirmasis šalyje, sertifikuotas pagal NKP sistemą, tad turi teisę savo produktus žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Jau vien iš šio ženkliuko vartotojui aišku, kad produktas užaugintas ir pagamintas Lietuvoje.
Kaip tvirtina S. Petkevičius, tarp svarbiausių šios kokybės sistemos reikalavimų ir tai, kad produktų gamyboje naudojami mėsiniai viščiukai privalo būti užauginti be antibiotikų, užtikrinant, kad jie visą auginimo laiką nesirgtų ir nebūtų gydyti minėtais preparatais. Vilniaus paukštyno atstovo teigimu, įmonė imasi visų įmanomų prevencinių priemonių, kad paukščiai augtų sveiki, o vartotojams būtų galima pasiūlyti vištienos produktų iš be antibiotikų užaugintų paukščių.
Konkrečias paukščių auginimo sąlygas apibrėžia ir NKP reikalavimai. Pagal jas paukščiai turi būti auginami laisvi ant sauso kraiko, lesinami subalansuotu lesalu, kurio sudėtyje yra net 64 proc. grūdų. Paukštidėje įrengta ventiliacija, natūralus ir (arba) dirbtinis apšvietimas, taip pat sudarytos sąlygos paukščiams pailsėti nuo šviesos.
Griežta viso mėsinių viščiukų auginimo proceso kontrolė
Siekiant gauti ženklą „Nacionalinė kokybė Lietuva“, sertifikuotos turi būti visos gamybos grandys – nuo paukščių auginimo iki šviežios mėsos ir pusgaminių, gaminių gamybos ir jų pristatymo į prekybos vietas.
„Itin griežti reikalavimai taikomi ne tik paukščių auginimui, bet ir jų skerdimui, vištienos produktų gamybai, kad ši atitiktų aukščiausios kokybės reikalavimus, būtų užtikrintas visas kilmės atsekamumas“, – pabrėžia paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Skirmantė Sokolovskienė.
Ruošiant paukštienos pusgaminius ir gaminius, negali būti naudojama mechaniškai atskirtos mėsos, užpildų ar baltyminių mėsos pakaitalų, maisto priedų, dirbtinių aromato ir skonio stipriklių, dažiklių, produktų sudėtyje taip pat negali būti ir GMO.
„Mūsų vykdomas veiklas (viščiukų broilerių auginimą, vištienos produktų gamybą) nuolat prižiūri ir audituoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o sertifikavimą pagal NKP sistemą atlieka sertifikavimo įstaigos. NKP auditai viščiukų broilerių auginimo ir vištienos produktų gamybos srityse atliekami kasmet“, – pažymi Vilniaus paukštyno atstovė.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
