Kaip tvirtina specialistai, atėjus į prekybos vietą ir ieškant tikrai kokybiškos natūralesnės, maistingesnės ir palankesnės sveikatai vištienos, pirmenybę reikėtų teikti sertifikuotiems ir specialiai paženklintiems produktams. Kodėl? Nes tuomet galima neabejoti, kad produktas tikrai yra toks, kaip jis ir pristatomas, tarkime, užaugintas ar pagamintas laikantis Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimų. Sertifikuotus produktus tikrai nesunku atpažinti iš ženklinimo. Aiškiai ant pakuotės matomas logotipas arba simbolis – tai garantija, kad produktas yra iš kontroliuojamo ūkio ar įmonės, kuri įsipareigojo laikytis atitinkamai maisto kokybės sistemai keliamų reikalavimų. Pagal NKP sistemą pagaminti produktai žymimi ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
Kito kokybės lygio vištiena
„Vilniaus paukštynas“ – pirmasis vištienos gamintojas šalyje, kurio visos gamybos grandys: nuo mėsinių viščiukų auginimo iki vištienos produkcijos gamybos, yra sertifikuotos pagal NKP sistemą, ir savo produktus jis gali žymėti ženklu su nacionaliniu trispalvės motyvu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
„Pamatę šį ženklą vartotojai iškart žino, kad ši vištiena – kito kokybės lygio: užauginta be antibiotikų išskirtinai vietiniuose ūkiuose ir užtikrinant aukščiausio lygio gyvūnų gerovę bei kokybės ir saugos kontrolę kiekviename gamybos etape „nuo lauko iki stalo“, – paaiškina „Vilniaus paukštyno“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Pasak direktoriaus, nors visi paukščiai Lietuvoje auginami ir produktai iš jų mėsos gaminami pagal griežtus Europos Sąjungos nustatytus kriterijus, vis dėlto kiekviena valstybė taip pat gali nustatyti papildomų reikalavimų savo ūkininkams ar įmonėms. Taigi pagal NKP sistemą taikomi papildomi reikalavimai, ir „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu savo produktus gali žymėti tik tie gamintojai, kurie juos atitinka ir atlieka visą sertifikavimo procesą.
Mėsa, atitinkanti aukščiausios kokybės reikalavimus
Pasak „Vilniaus paukštyno“ vadovo, kad galėtų savo produkciją ženklinti NKP ženklu, paukštienos augintojams ir gamintojams reikia atitikti papildomus reikalavimus.
„Tokiu būdu siekiama Lietuvos vartotojui pasiūlyti aukštesnės, nei privaloma, kokybės produktą. Vienas esminių NKP ženklinimo reikalavimų – produktų gamybai naudoti tik be antibiotikų užaugintus paukščius, t. y. tuos, kurie visą auginimo laikotarpį nė karto nesirgo ir nebuvo gydyti šiais vaistais. Taip pat reikia užtikrinti atsekamumą kiekviename gamybos etape, kitaip sakant – nuo lauko iki stalo. Mes tai ir darome – mūsų paukštynas kontroliuoja visą gamybos grandinę, pradedant mėsinių viščiukų auginimu ir baigiant produktų pristatymu į prekybos vietas“, – pasakoja T.Sprindžiūnas.
Be to, pasak bendrovės vadovo, keliami išskirtiniai reikalavimai ir paukščių auginimui – juos reikia laikyti laisvus ant kraiko, lesinti subalansuotu, kuo natūralesniu lesalu, užtikrinti atitinkamą apšvietimą ir laikytis kitų reikalavimų.
„Vilniaus paukštyno“ atstovas pabrėžia ir itin griežtus reikalavimus, taikomus paukščių skerdimui ir šviežios mėsos laikymui. Ruošiant paukštienos pusgaminius negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa, užpildai ar baltyminiai mėsos pakaitalai, maisto priedai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai, produktų sudėtyje negali būti ir GMO – paprasčiau kalbant, vištienos gaminiai turi atitikti aukščiausios rūšies reikalavimus.
Griežta kontrolė
Lietuvoje kiekvieną paukščių auginimo ir produktų gamybos etapą itin atidžiai kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o sertifikuoja sertifikavimo įstaigos.
„Vilniaus paukštyno“ vadovas T.Sprindžiūnas pabrėžia, kad bendrovės viduje vykdoma griežta kokybės ir saugos savikontrolė. Kokybės ir saugos tyrimus, tarp kurių – ir tyrimai dėl salmonelių, „Vilniaus paukštynas“ atlieka ne tik Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) valstybinėse tyrimų laboratorijose, bet ir nuosavoje akredituotoje laboratorijoje, veikiančioje Kaišiadoryse. Čia per metus atliekama daugiau nei 200 000 tyrimų.
Atliekami tyrimai apima visą gamybos grandinę nuo lauko iki stalo. Tiriami ir lesalo, kuriuo lesinami paukštyne auginami mėsiniai viščiukai, ir inkubacinių kiaušinių, ir galutinių vištienos produktų mėginiai. Atliekami mikrobiologiniai tyrimai dėl salmonelių, listerijų ir kitų bakterijų. Iš viso laboratorijoje atliekami tyrimai dėl beveik 20 mikroorganizmų nustatymo.
„Mūsų užduotis – vartotojams nuo lauko iki stalo pateikti kokybišką ir saugią vartoti lietuvišką vištieną. Todėl kiekviename žingsnyje vykdome griežtą savikontrolę, todėl ir gauname tokius aukštą kokybę patvirtinančius sertifikatus, tarp kurių ir NKP“, – pažymi T.Sprindžiūnas.
Būtina atidžiai panagrinėti produkto etiketę
Rinkdamasis vištieną vartotojas, be jokios abejonės, dėmesį turėtų kreipti ne tik į tai, ar gaminys yra sertifikuotas, bet ir į kitus svarbius aspektus, kurie taip pat turi įtakos produkto kokybei – taip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak šios institucijos, labai svarbi yra ir pakuotės ženklinimo informacija.
Būtina panagrinėti produkto etiketę: pasižiūrėti, kokia produkto kilmė, koks jo tinkamumo vartoti terminas. Rekomenduojama rinktis produktus su ilgesniu galiojimo terminu, kad ilgiau būtų užtikrintas jų šviežumas ir kokybė. Jei produktas užaugintas ir pagamintas Lietuvoje, tikėtina, jis bus šviežesnis, nes trumpesnė jo tiekimo grandinė nuo įmonės iki prekybos vietos.
Itin atidžiai reikėtų apžiūrėti pačią pakuotę: patikrinti, ar ji nėra pažeista, deformuota, nes tai gali rodyti, jog produktas buvo saugotas netinkamomis sąlygomis ar netgi yra sugedęs. Nepažeista pakuotė padeda išvengti patogeninių mikroorganizmų ir kitų kenksmingų medžiagų patekimo į produktą. Švieži vištienos produktai turėtų būti natūralios spalvos, dažniausiai šviesiai rožinės arba baltos, priklausomai nuo to, kuri tai mėsos dalis, kvapas – natūralus, neutralus. Jei produktas atrodo keistai arba nuo jo sklinda nemalonus kvapas, geriau jo nepirkti.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
