Duonai, kaip ir kitoms prekėms, šiame prekybos tinkle parengiama savaitės pasiūlymų, tad, naudojantis „Iki“ lojalumo kortele, tam tikrų jos gaminių galima įsigyti gerokai pigiau.
Taigi prekybos tinklas sudaro galimybes apsipirkti taupiai. Namuose taip pat galima sutaupyti – sumaniai panaudoti duonos likučius ir taip išvengti ne tik maisto švaistymo, bet ir pasigaminti skanėstų.
Galiojimo laikas
Pasak „Iki“ atstovės Vaidos Budrienės, duonos galiojimo terminas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tam įtaką daro jos sudėtis, gamybos ir pakavimo procesas, taip pat ir laikymo sąlygos.
Tinkamiausia duonai yra sausa ir vėsi vieta, taigi – šaldytuvas. Jame duoną geriausia laikyti maišelyje, kad ji greitai nesudžiūtų.
„Tinkamai laikomi tokie produktai gali būti vartojami ilgiau, kol nesužiedėja ar neatsiranda pelėsio“, – sakė V.Budrienė.
Anot jos, kepinių, į kuriuos įsimeta pelėsis, nebegalima valgyti. Nes pelėsis – tai grybelis, kuris išskiria kenksmingas medžiagas, o per orą plisdamos sporos gali nusėsti ant kitų maisto produktų ir juos sugadinti.
Geriausia laikyti šaldytuve
„Tradiciškai daugybę metų laikydavome duoną duoninėje, batoną – taip pat. Būdavo apmaudu, kad daug šių kepinių tekdavo išmesti, nes gana greitai jie supelėdavo. Manau, jog dėl to, kad virtuvėje gaminant maistą susikaupia nemažai drėgmės, ir ji įsiskverbdavo į duoninę.
Tik tada, kai susiprotėjau duoną laikyti šaldytuve, viskas pasikeitė. Jos apskritai nebeišmetame. Jeigu duona ir padžiūsta, ją pasišildome skrudintuvėje.
Susikaupusius jos likučius sunaudoju, pavyzdžiui, pluteles sudžiovinu, o kai susidaro didesnis jų kiekis, padarau girą. Tai – gardus ir nesunkiai pagaminamas gėrimas, jo receptų paprasta rasti internete“, – kalbėjo Lina.
Vis dėlto gaminant girą kyla viena problema. Duona yra skrudinama, apipilama verdančiu vandeniu. Ir kai ji išbrinksta, skystos nukošiamas, o duonos tirščiai lieka. Kaip juos panaudoti?
„Kaime žmonės juos sušeria gyvuliams, o štai mieste visa tai tenka nunešti į maisto atliekų konteinerį“, – užsiminė pašnekovė.
Paprastos idėjos
Pasak Linos, batono likučius ji sunaudoja, pasigamindama naminių skrebučių. Jie tinka ir šviežioms salotoms, ir daržovių sriubai pagardinti.
„Taip pat skrebučius naudoju kepdama vištienos arba maltinius – suvilgau piene ir įmaišau į smulkintą paukštieną ar „naminį“ – maltos kiaulienos ir jautienos faršą. Nusiperku jo „Iki“ parduotuvėje, ir kokybe dar neteko nusivilti“, – sakė Lina.
Sudžiovusius batono likučius galima sutrinti ir taip pasigaminti džiuvėsėlių, kurie puikiai tinka maltiniams apvolioti.
Dar vienas pasiūlymas – brusketai iš padžiuvusios duonos ar batono. Tai paskrudintus galima pasigaminti mažų sumuštinių, pagardintų, pavyzdžiui, tepamu sūriu.
Yra ir kitokių galimybių duonos likučiams panaudoti.
Pavyzdžiui, latviai turi nacionalinį gardumyną, kurį gamina iš juodos duonos trupinių.
Vienai porcijai reikėtų:
- 20 arbatinių šaukštelių maltų juodos duonos džiuvėsėlių;
- 200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės;
- 250 gramų maskarponės sūrio;
- 4 valgomųjų šaukštų cukraus;
- 16 arbatinių šaukštelių uogienės, geriau – rūgštokos.
Gaminimas:
Grietinėlė išplakama su 2 valgomaisiais šaukštais cukraus iki standžios masės.
Kitame inde išplakamas maskarponės sūris su 2 valgomaisiais šaukštais cukraus ir abi masės sumaišomos.
Sudžiuvusi juoda duona sutarkuojama arba susmulkinama virtuviniu kombainu – paruošiami trupiniai.
Stiklinėje taurėje ar kokiame serviravimo inde sluoksniuojamas desertas – duonos trupiniai, uogienė ir grietinėlės bei maskarponės kremas. Šitaip kartojama 3–4 kartus, užbaigiant kremu. Viršus negausiai apiberiamas trupiniais.
