Per 12 savaičių Gintarei pavyko numesti beveik 12 kilogramų sportuojant namų sąlygomis. Jai tai padaryti padėjo trenerė Brigita Petrulė, su kuria bendravo nuotoliniu būdu.
– Papasakokite apie save: truputį apie šeimą, kur gyvenate, kiek jums metų, kuo užsiimate?
– Aš esu eilinė statistinė lietuvė. Gyvenu Vilniuje. Man yra 35 metai. Dirbu švietimo srityje vadybinį sėdimą darbą. Esu dviejų mažamečių, 4 bei 6 metų, vaikų mama. Gyvename bute.
Šaltuoju sezono periodu dažnai tenka dirbti iš namų, kadangi mažamečiai dažnai serga. Kai vaikai sveiki, visos darbo dienos yra užimtos nuo ryto iki vakaro: ryte darbai, po darbų su vyru dalinamės „taksisto“ darbus – vaikus vežioti po būrelius.
Vėlai vakare apie 19–20 val. grįžtame namo, vakarieniaujame ir ruošiamės naujai darbo dienai. Sukamės kaip voverės rate. Savaitgaliais dažnai keliaujame, nors kai vaikai sirguliuoja, tenka tupėti namuose.
– Kada pajutote poreikį keistis? Kiek svėrėte? Ar bandėte lieknėti savarankiškai? Kodėl nepavyko, jeigu taip?
– Poreikį keistis jaučiau labai seniai, bet dažniausiai tas jausmas niekur nenuvesdavo, tiesiog paburbėdavau ant savęs ir toliau gyvenau kaip gyvenusi. Prieš abu nėštumus svėriau apie 76 kg. Tuo metu, pamenu, nelabai patiko toks svoris ir išvaizda, bet per daug nesinervinau, planavome nėštumus, svarbesni atrodė kiti dalykai.
O ir atrodžiau visai neblogai ir iš esmės sau patikau. Vaikus planavome, gimdžiau vieną po kito, perėjau iš vieno dekreto į kitą. Pagimdžiusi antrąjį vaikelį svėriau apie 71 kg, pamenu, džiaugiausi, kad nėštumas padėjo numesti svorio, o ne jo priaugti. Bet labai greitai atsipalaidavau, valgiau per daug, nereguliariai, labai traukė saldumynai. Tada atsirado pirmas stipresnis noras keistis.
Po 3–4 mėn. po gimdymo, pradėjau lankyti grupines treniruotes du kartus per savaitę. Pirmus metus lankiau pakankamai reguliariai, treniruočių nepraleisdavau. Po metų prasidėjo problemos.
Atsirado Covid‘as. Treniruočių lankyti nebuvo galima, bandžiau treniruotis per nuotolį, transliacijų metų, bet prisiversti sportuoti namuose vakarais buvo sunku. Sportavau nereguliariai. Per Covid‘ą labai mažai judėjau, palyginus, keliauti negalima, į lauką negalima, išvažiuoti iš miesto negalima – tai save lepinau ir džiuginau maistu.
Maistas, įvairūs skanumynai, buvo didžiausia pramoga. Tikriausiai ir nereikia sakyti, kur veda minimalus judėjimas ir pastovus persivalgymas? Covid‘o banga praūžė, bet įprotis be saiko ir bet kada valgyti liko. Save raminau, kad va, greitu metu grįšiu į darbą, svoris kaip mat išsilakstys, nieko čia baisaus, kad svoris po truputį auga.
Taip pamažu, „nepastebimai“ per 2–3 metus priaugau iki 86 kg. Ir grįžimas į darbą „stebuklingai“ svorio nesumažino. Nors atrodė, kad pasikeitė gyvenimas, judėjau daugiau, stengiausi bent 2 kartus per savaitę pasportuoti. Valgiau reguliariau, mažiau užkandžiavau, valgiau daugiau daržovių, tiesa, vengdavau pusryčių, o vakare valgydavau sočiai.
Vienu metu bandžiau vartoti „ColonWell“, ir tiesą sakant, padėjo šiek tiek, kol jį naudojau, buvau „išlipusi iš“ 80 kg, toks buvo mano tikslas, bet tik nustojus – svoris grįžo su kaupu. Toliau vartoti jo nenorėjau, nes jausdavausi alkana, tad greitai atsibodo, nes badauti ir kentėti nenorėjau.
2023 metų pavasarį jau į save žiūrėti nebegalėjau. Greičiau einant ar lipant į kalną jaučiau oro trūkumą, lengvai dusino. Labai norėjau pokyčių, tačiau vis dar turėjau vilčių, kad galiu pasikeisti be kitų pagalbos, nors pasitikėjimas savimi jau seniai buvo išgaravęs ir jau nebeįsivaizdavau savęs kitokios.
Pradėjau į darbą ir iš jo vaikščioti pėsčiomis, apie 25 min. ėjimo į vieną pusę. Iš esmės, stengiausi visur eiti pėsčia, jei nebuvo būtinybės naudoti automobilį. Labai norėjau sportuoti, tačiau dėl vaikų būrelių po darbų, darėsi sunku rasti laiko sportui, praktiškai vieną kartą per savaitę nueidavau į grupines treniruotes. O vasaros metu jų nelankiau.
Vasaros viduryje svėriau 83 kg. Ir jaučiausi beviltiškai, juk atrodė tiek daug judėjau ir valgau sveikiau, bet svoris kaip įkaltas, niekaip nemažėjo. Antroje vasaros pusėje reikėjo atlikti privalomą sveikatos tikrinimą, kaip visada paprašiau išsamių tyrimų.
Sulaukus atsakymo, nenudžiugau, keli rodikliai buvo prasti, hemoglobinas per žemas, feritino atsargų nerasta, cholesterolis per aukštas. Kiti rodikliai buvo geri, bet vis tiek jaučiausi prislėgta, kad ir čia turiu problemų. Buvau emocinėje duobėje, nelaiminga ir savimi nepatenkinta. Viskas, čia buvo taškas.
Prisiminiau, kad vyras pavasarį žiniasklaidoje rado Brigitos Petrulės straipsnį, kuriuo pasidalino su manimi, siūlydamas, gal nori pabandyti? Tada aš automatiškai atmečiau bet kokius pasiūlymus, juk gi viską galiu pati, kam man ta pagalba, vasara prieš akis, dar čia save į rėmus reikės statyti. Nors iš tikrųjų tiesiog išsigandau, savimi nebetikėjau.
Bet pradėjau stebėti Brigitos „Facebook“ puslapį. Man visuomet patikdavo stebėti moterų transformacijas, ne tik Brigitos klienčių, bet ir kituose puslapiuose, socialiniuose tinkluose. Suprasdama, kad daugiau taip atrodyti tikrai nenoriu ir pati susitvarkyti su problema nesugebu, sukaupus drąsą parašiau Brigitai. Brigita numatė starto datą – rugpjūčio 21 d.
– Jeigu prieš tai laikėtės kitų dietų ir sporto programų, palyginkite su šia programa, kuri padėjo pasiekti savo tikslą ir rezultatus palaikyti iki šiol?
– Kažkokių ilgalaikių dietų niekada nesilaikiau. Vieną kartą esu vartojusi „ColonWell“ bei kartas nuo karto laikydavausi „grikių“ dietos, kai savaitę laiko valgai vien tik plikytus per naktį grikius su kefyru, kartą į metus, bet tiek vieną, tiek kitą bandžiau dėl žarnyno valymo, kad išsivalytų virškinimo sistema. Tiesa, laikydamasi šių dietų visgi jaučiausi alkana ir nepatenkinta. Niekada nemaniau ir nemanau, kad jos gali atnešti ilgalaikių rezultatų.
Brigitos mitybos programa tai ne kažkokia dieta, tai yra tam tikros mitybos taisyklės, iš esmės, sveikos mitybos taisyklės, kurių laikantis niekada nesijaučiau alkana. Jei kartais taip nutikdavo, kad jausdavau alkį, tai priklauso nuo moters ciklo, tai tiesiog valgydavau šiek tiek daugiau, bet pagal tam tikras taisykles, reguliariai, 5 kartus per dieną.
Mitybos racionas labai įvairus ir lankstus, nėra kažkokių privalomų ar prievartinių dalykų, kuriuos privalai valgyti. Pasirinkimas didžiulis. Pagrinde naudoju Brigitos receptų knygą, pagamintą maistą valgo visa šeima, visi turi mėgstamų patiekalų.
O dėl sporto, tai kaip ir minėjau, 3 metus su pertraukomis lankiau grupines treniruotes, tačiau kokių rezultatų gali pasiekti, jei lankai 1 ar 2 kartus per savaitę, jos man labai patiko, bet to buvo per mažai, norėjau daugiau, norėjau sportuoti reguliariai, tačiau kada? Nežinojau.
Prieš pradedant programą, pildžiau Brigitos klausimyną, ten nurodžiau, kad noriu sportuoti 4–5 kartus per savaitę, nes puikiai suvokiau, kad jei noriu pokyčio, tiesiog privalau sportuoti nemažiau kartų, nors pildydama dar nesuvokiau, kada aš sugebėsiu pasportuoti, nes laiko tai neturiu, ryte?
Oi, ne, aš vos 7 išlipdavau iš lovos. Vakare prieš miegą? Jau pavargusi, vaikus migdyti reikia. Pirmiausia, tai su Brigitos pagalba supratau, kad galiu sportuoti ryte, prieš darbą ir tai buvo didysis nušvitimas. Pagaliau sportavau reguliariai, vidutiniškai 5 kartus per savaitę, valgiau sveikai skaniai, nejaučiau alkio ir visa tai davė puikius rezultatus.
– Kaip susiradote Brigitą? Ar ilgai svarstėte? Ar nebijojote, kad nepasieksite tikslo?
– Jau minėjau, kad Brigitą pirmas rado mano vyras ir pasidalino su manimi. Bet aš numojau ranka, bet po 3–4 mėnesių nuoširdžiai norėdama pasikeisti, kreipiausi į Brigitą.
Išsikėliau tikslą išlipti iš 70 kg, tada atrodė juokinga, ypač kai kelis metus nesugebėjau išlipti iš 80 kg. Žinoma, kad bijojau ir nepasitikėjau savimi, kad aš tai galiu padaryti, bet labai norėjau pasiekti tikslą. Norėjau pasikeisti.
– Nuo ko prasidėjo pokyčiai ir kokie? Kaip teko keisti gyvenimo būdą, mitybą, įpročius?
– Aš iš tų žmonių, kuris viską daro labai nuoširdžiai ir iš visų jėgų, pasineriu į veiklą 200 proc. Darbas su Brigita buvo ne išimtis. Peržvelgusi Brigitos atsiųstą informaciją, paklausiusi jos video reportažų, supratau, kad turiu susiplanuoti sporto dienas, o sportui turiu laiko tik ryte.
Kadangi buvau įpratusi eiti miegoti apie 12–1 val. nakties. Pirmas pokytis buvo susitvarkyti miego režimą, eiti miegoti laiku apie 22–23 val., kad galėčiau atsikelti 5–6 val. ryte ir pasportuoti iki kelionės į darbą. Taip anksti keltis man buvo visiškai neįprasta, bet pradžioje jaučiau labai didelę motyvaciją, azartą ir norą, tad atsikelti nebuvo sunku.
Su laiku trumpėjant dienoms bei artėjant žiemai ir praėjus pirmajai entuziazmo bangai, keltis visgi buvo sunku. Ir dabar tai daryti yra sunku, ypač kai pabundi žadintuvo pagalba, nenatūraliai. Bet iš kitos pusės, kada keltis yra lengva, jei tave žadina, o tu nori miego? Niekada.
Antras pokytis, ryte išgerti šilto vandens stiklinę, anksčiau to tikrai nedarydavau, kartais pirmiau valgydavau nei gerdavau skysčius ir tai būdavo praėjus ne vienai valandai nuo atsikėlimo.
Trečias pokytis, pradėjau lįsti po šaltu dušu. Šalto vandens aš nebijojau, ypač mėgstu, kai ežere būna gaivus vanduo, bet lįsti po šaltu dušu iš ryto niekada nebandžiau, nors apie šalto dušo, kontrastinio dušo naudą esu girdėjusi. Apskritai apie dauguma dalykų, ko moko, Brigita žinojau, tačiau praktiškai netaikiau. Žinojimas tai nėra veikimas. Tad tos žinios niekada naudos ir nedavė, kol jų nepradėjau taikyti praktiškai.
Na ir ketvirtas pokytis, po sporto pavalgyti pusryčius ir planuoti valgymus bent 2 dienas į priekį, valgyti reguliariai. Anksčiau, ryte, jau būdama darbe išgerdavau kavos ar arbatos, niekada nebuvau didelė kavos gerbėja, bet ryte išgerdavau silpną kavą su pienu, dabar jau to nebedarau, geriu tik arbatą.
Ir pirmas valgymas būdavo tik per pietus, o tada jau vakare, visiems susirinkus namuose. Dabar valgau dažniausiai 5 kartus per dieną, 3 pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė bei 2 lengvi užkandžiai.
Tiesa, dabar dažniausiai valgau tik savo gamintą maistą, prieš programą buvau įpratusi ganėtinai dažnai maistą užsisakyti pvz.: iš „Wolt“ programėlės. Pradėjau skaityti etiketes, prieš perkant produktus, anksčiau to nedarydavau arba darydavau retai.
– Kas buvo sunkiausia?
– Sunkiausia yra, bet ne visada, atsikelti ryte. Bet man labai padeda Brigitos patarimas, kad stengtis ryte negalvoti, nesiderėti su savimi, tiesiog keltis. Nes žinau, kokia nuostabi savijauta bus kai tai padarysiu. Taip pat, labai sunku atsisakyti tam tikro maisto, pvz.: greito maisto, ypač kai buvau įpratusi tai valgyti.
Nuo saldumynų greitai atpratau, nes yra begalė saldžių produktų, pvz.: vaisiai, uogos ir t. t., kuriuos gali ir reikia valgyti ir jie atstoja poreikį suvalgyti kažką saldaus. O ir organizmas prisitaiko, ilgainiui nevartojant pridėtinio cukraus, visi produktai atrodo žymiai saldesni, tie patys vaisiai, duona ir kt.
– Ar darbas per atstumą su trenere nekėlė sunkumų?
– Ne, toks formatas man labai tiko ir patiko. Ypač gerai tokiai kaip aš, neturinčiai laiko eiti sportuoti į salę. Su šiuolaikinėmis technologijomis viskas įmanoma. Trenerė perduoda labai daug informacijos, kurią gali peržiūrėti bet kada ir rasti atsakymus ten. O iškilus klausimams, visuomet pakonsultuoja, pataria, padrąsina žinutėmis, garso pranešimais.
– Kaip pasikeitė mityba – ką išbraukėte iš meniu, o ką įtraukėte? Ar nebijojote, kad teks valgyti gal ne taip skaniai, kaip iki tol?
– Atsikračiau besaikio pastovaus užkandžiavimo ir nesveikų užkandžių, tokių kaip traškučiai. Anksčiau visuomet spintelėje turėdavome traškučių prie filmo ar užklupus svečiams. O prie jų, žinoma, ir saldžių gėrimų, vaisvandenių. Labai tikdavo prie greito maisto.
Taip pat atsisakiau tokių maisto produktų kaip išvalyti aukščiausios rūšies miltai, grietinė (nors jos prašo kiti šeimos nariai, bet aš jos nebevalgau), šviesios duonos, iš principo visų miltinių kepinių ar gaminių, saldumynų. Nors valgydavau ir anksčiau, bet šaldytuve atsirado daugiau ir įvairesnių daržovių ir uogų.
Iš naujo atradau tokias daržoves, kaip brokolis, žiedinis kopūstas. Pradėjau valgyti daugiau daržovių prie kiekvieno pagrindinio valgymo. Pradėjau vartoti natūralų jogurtą, atradau įvairių rūšių miltus, kaip migdolų, kokosų, kukurūzų, avižų ir t. t.
Aš iš tų žmonių, kurie mėgsta skaniai pavalgyti, tad prieš pradedant dirbti su Brigita, mano viena iš didžiausių baimių ir buvo, kad valgysiu ne taip skaniai, jausiuosi alkana ir nepatenkina, bet visos tos baimės labai greitai išgaravo, kai supratau, ką valgysiu ir kiek.
Iš esmės, kai pagalvoji, atsisakyti nieko nereikėjo, tik pakeisti nenaudingą maistą naudingomis organizmui alternatyvomis. Grietinę į jogurtą, aukščiausios rūšies miltus į pilno grūdo miltus, eilinius makaronus į pilno grūdo makaronus, saldumynus į sveikas saldumynų alternatyvas.
Jų gausu tarp Brigitos receptų, pasirinkimas didžiulis nuo pyragų iki „bounty“ šokoladukų, tik gamink, nepiktnaudžiauk ir mėgaukis rezultatais. Iš esmės, dabar valgau žymiai įvairesnį ir naudingesnį man maistą ir jis tikrai skanus.
– Kas buvo didžiausias atradimas kalbant apie maistą – gal atradote naujų produktų, receptų?
– Atradimų begalė. Man patinka, kad Brigitos siūlomi receptai yra paprasti ir nekomplikuoti. Pavyzdžiui, gali pasigaminti ledus vos iš dviejų ingredientų: banano ir kokoso pieno, anksčiau nors ir esu girdėjusi, tačiau gaminti nebadžiau. Buvau labai nustebusi rezultatu.
Tiesa, atradau natūralų stevijos saldiklį, kuris puikiai tinka, kai norisi saldžiau, ir neturi kalorijų, tad tinka pagardinti gėrimus, desertus ar kepinius. Vieni iš mano mėgstamiausių patiekalų – vištiena kokoso padaže, tiesiog nuostabi, arba migdolinis varškės apkepas, ar varškėčiai su datulėmis.
Atradimas buvo tai, kad gali pasigaminti tą patį kebabą ar picą, kurios taip norisi kartais, bet Brigita pateikia sveikesnę jos versiją – gaminau, patiko, valgė visa šeima.
Taip pat atradimas – chia sėklos. Iš jų ir jogurto bei mėgstamų riešutų ar uogų galima pasigaminti nuostabų užkandį ar pusryčius, tiesiog viską sumaišius ir per naktį palaikius šaldytuve. Tokie pusryčiai ar užkandis šiuo metu mūsų TOP valgiaraštyje. Labai skanu, o ir maistinga.
Vienas iš nuostabiausių sumuštinių pusryčiams, taip pat atradimas: pilno grūdo duonos riekė, grūdėta varškė ir keptas bananas, pagardintas kokosų drožlėmis ir cinamonu. Tiesa, naminis pesto padažas – pasakiškas. Galėčiau vardinti ir vardinti, atradimų tikrai daug. O dar visko ir neišbandžiau, tad laukia daugiau atradimų.
– Turite šeimą, ar pavyko suderinti savo mitybą su šeimos poreikiais?
– Taip, be problemų. Mano mityba yra mano šeimos mityba. Atskirų patiekalų, kurių pati negaliu valgyti, praktiškai negaminu. Visi turime savo skonius ir poreikius, pasirenkame, ko norime. Kadangi maistą planuoju iš anksto, paklausiu ko kas norėtų artimiausiomis dienomis, ir tiesiog gaminu tai, ką žinau, kad šeima valgys.
Vyras valgo viską, ką aš pagaminu, su vaikais šiek tiek sunkiau, nes jie nemėgsta labai eksperimentuoti su maistu, tačiau yra labai daug receptų, kuriuos vaikai puikiai valgo, ypač patiekalus iš varškės, vaisiai, uogos, mėsiški patiekalai su jų mėgstamomis daržovėmis. Namuose visuomet yra pagaminti bent keli patiekalai, tad rinktis yra iš ko.
– Per kiek laiko pamatėte / pajutote pirmuosius pokyčius?
– Pirmus pokyčius ėmiau jausti labai greitai. Po pirmos savaitės. Jaučiausi kaip ant sparnų. Per pirmą savaitę numečiau beveik 3 kg. Jaučiausi stipri, energinga, nejaučiau jokios kančios ar diskomforto. Kelis metus dariau „kažką“, o svoris nekrito, o per savaitę su Brigita praktiškai išlipau iš to užburto 80 kg. Buvau sužavėta.
– Ar iš karto rezultatus pastebėjo ir aplinkiniai?
– Aplinkiniai pokyčius labiausiai pastebėjo ir pradėjo komentuoti po mėnesio. Išskyrus vyrą. Vyras kurį laiką negalėjo atsitokėti, kad aš, užkietėjusi „naktinėtoja“, einu miegoti anksti ir keliuosi ryte sportuoti.
– Kaip pasikeitė svoris ir savijauta?
– Kaip ir minėjau, jau po pirmos savaitės emocinė būsena pasikeitė kardinaliai. Svoris pradžioje krito greitai, ir tas mane labai motyvavo, jaučiau azartą, džiaugiausi greitais rezultatais. Per pirmą mėnesį numečiau 8 kg. Tokių pokyčių neįmanoma nepastebėti.
Vėliau svoris krito ne taip drastiškai, tačiau kūnas tvirtėjo, keitėsi apimtys. Atsirado pasitikėjimas savo jėgomis, pradėjau vėl savimi tikėti ir pasitikėti, kad aš galiu atrodyti taip, kaip svajoju ir noriu. Toks jausmas, kad išėjau iš labirinto, kuriame buvau pasiklydus. Labai geras jausmas.
– Ar turėjote žalingų įpročių, kurių atsikratėte?
– Manau, turėjau, vienas iš jų – pastovus užkandžiavimas ir persivalgymas. Aš juos priskirčiau prie žalingų įpročių. Kitas – naktinėjimas iki vidurnakčio prie ekrano, taip pat, to nebedarau, na nebent savaitgalį, bet anksčiau tai buvo kasdienė praktika, o ryte nuolat jausdavausi pavargusi ir neišsimiegojusi, ir taip be pabaigos.
Savaitgaliais kartais vartodavau alkoholinius gėrimus draugų kompanijoje, bet nemanau, kad tai buvo įprotis, tačiau ir to nebedarau. Per visą programos laiką alkoholio nevartojau, pasibaigus programai, buvo tik kelios išskirtinės progos, šventės, kurių metu vartojau alkoholį. Nikotino ar kitų narkotinių medžiagų niekada nevartojau.
– Kokių komplimentų esate išgirdusi?
– Komplimentų sulaukiu tikrai daug, kai kurie su didžiule nuostaba. Seniau matyti draugai ar pažįstami kartais manęs neatpažįsta. Dauguma komplimentų labai paprasti, bet malonūs.
Sulaukiau tokių komplimentų, kaip „labai pasikeitusi“, „išgražėjusi“, „atjaunėjusi“, „vos atpažinau tave“, „pasikeitei neatpažįstamai“, „labai liekna“, „sustok, tave vėjas nupūs“, „šaunuolė, taip ir toliau“, „bijau į tave žiūrėti“, „tavęs neatpažinti“, „čia tavo mamytė?!“ ir t. t.
Buvo ir tokių, su neigiama potekste „kad tik svoris negrįžtų atgal“, „sustok, daugiau nereikia“, „tikriausiai meilužį susiradai“ ir t. t. Žmonės mėgsta vertinti, komentuoti ir kritikuoti.
– Ar tęsiate ir dabar tai, ko išmokė Brigita? Ar daug laiko skiriate sportui?
– Viską tęsiu. Kaip sportavau mažiausiai 5 kartus per savaitę, taip ir sportuoju. Sportuoju pirmoje dienos pusėje, jei einu į darbą – prieš darbą, jei dirbu iš namų, ryte išleidusi vyrą. Mitybos taisyklių taip pat laikausi, valgau reguliariai ir t. t. O svoris ir toliau pamažu krenta. Šiuo metu sveriu apie 68–69 kg ir neketinu sustoti, čia dar ne pabaiga.
– Kaip jaučiatės dabar, matydama save tokią kokia buvote prieš programą lyginant su dabar?
– Kai atrodo, kad aš jau nebesikeičiu, vis pasižiūriu į pirmąsias nuotraukas prieš pradedant programą ir negaliu patikėti, ar ten tikrai aš? Žiūriu į tas nuotraukas ir negaliu patikėti, kokia apsileidusi buvau ir kaip aš tiek ilgai galėjau toleruoti.
Bet kartu ir labai savimi didžiuojuosi. Labai džiaugiuosi, kad nieko nebelaukdama kreipiausi į Brigitą, jai sakiau, ir jums pasakysiu, kad vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Liksiu amžinai dėkinga.
– Ar leidžiate sau pasilepinti?
– Taip, bet proto ribose. Penktadienis paprastai pas mus būna picos ar sušių diena. Tais kartais, sau leidžiu pasimėgauti šiuo greitu maistu, bet ne visada. Arba jei būname svečiuose, švenčių metu, leidžiu sau paragauti ten esančio maisto, tačiau su saiku ir stengdamasi pritaikyti sveikos mitybos taisykles.
Kas liečia sportą, jo nepraleidžiu niekada, sporto dienos yra suplanuotos, ir jos turi būti atliktos. Na, nebent ligos patale guliu, bet taip būna labai retai.
– Ką patartumėte kitoms moterims, kurios nesiryžta pradėti keistis?
– Pradėkite, tiesiog imkite ir darykite, veikite. Rasti pasiteisinimą kažko nedaryti – labai lengva, geriau ieškokite priežasčių, kodėl jūs tai turėtumėte daryti. Viskas yra įmanoma ir priklauso nuo jūsų pastangų. Nebeapgaudinėkite savęs ir nemaitinkite pažadais.
Trenerė džiaugiasi klientės pokyčiais
„Labai džiaugiuosi klientės pokyčiais, kaip gali nesidžiaugti tuom, kad turiu galių keisti žmonių gyvenimus? – pasakoja trenerė Brigita Petrulė. – Kaip klientė pati sakė, jai kaip ir daugumai, yra žinoma, ką reikia daryti, kad jaustumėmės geriau, bet negali prisiversti imtis veiksmų.
Su tokia dienos rutina, kokią turėjo Gintarė, vienintelis būdas sukurti miego režimą, o vėliau eiti prie kitų dalykų, įprotis ilgai naktinėti yra visiškai nenaudingas, žmonės galvoja, kad žiūrėdami į telefonus ilsisi, tačiau jie degina savo brangų miego laiką. Nuėjus anksčiau miegoti ir atsikėlus anksti žmogus gali pakeisti visą savo gyvenimą į tokį, kokio nori.
Kokybiškas poilsis vertingiausias įprotis, tada tinkama mityba ir judėjimas.
Gintarės pokyčiai pribloškiantys, ji jaučiasi puikiai, maitinasi skaniai ir sveikai, nealina savęs ir neskaičiuoja kalorijų netgi. O kūną stiprina namų sąlygomis, atrodo viskas taip paprasta, bet tai sunkus darbas.
Ji pasiekė puikų rezultatą, nes dėl to stengėsi ir ėmėsi veiksmų.
Ji tapo nesustabdoma, stipria ir motyvuojančia moterimi.“
