Bent šiek tiek pagerinti savo sveikatos situaciją bei prisidėti prie visos planetos gerovės galima į mitybą įtraukiant daugiau augalinės kilmės produktų.
Maitintis augalingai skatina visus metus
Tik ką baigėsi visame pasaulyje vykstantis augalingo sausio iššūkis, kuris kviečia mėnesiui atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Daugelis šį iššūkį supranta kaip kvietimą pereiti prie veganinės mitybos, tačiau, kaip teigia „Nestlè Baltics“ maisto verslo vadovė Vilma Kapočienė, visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų iššūkio sumanytojai nekviečia. Jų tikslas yra paskatinti vartotojus atsigręžti į „fleksitarinę“ mitybą.
„Tikime, kad jei kuo daugiau žmonių vartos augalinės kilmės produktus, tuo daugiau padėsime ir sau patiems, ir gamtai. Prieš daugiau nei metus į Baltijos šalis atvedėme naują prekinį ženklą, kurio tikslas yra pasiūlyti skanius, patogius ir lengvai pagaminamus produktus, padėsiančius bent kartais iškeisti mėsiškus patiekalus į augalinius“ , – sako ekspertė.
Mitybos įpročiai kinta
Statistika rodo, jog Baltijos šalyse dauguma gyventojų – apie 80 proc. – renkasi visavalgę mitybą, o 20 proc. gyventojų teigia, jog jiems yra aktuali produktų sudėtis bei galimybė pasirinkti sveikesnes alternatyvas.
„Sveikata besirūpinantys žmonės yra labiau linkę atsigręžti į fleksitarinę mitybą. Jie vartoja žymiai daugiau daržovių ir kitų augalinių maisto produktų. 2019 metais atliktas Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo tyrimas atskleidė, jog kasdien daržoves vartoja tik 57 proc. lietuvių, kas yra tikrai ganėtinai mažas skaičius. Kas šeštas gyventojas daržoves vartoja tik vieną ar du kartus per savaitę. Kita vertus, situacija gerėja, kadangi analogiškas tyrimas buvo atliktas ir 2014 metais – tada daržoves kas dieną vartojo tik 30 proc. gyventojų. Manau, kad jei atliktume tokį tyrimą šiais metais, skaičiai būtų dar labiau džiuginantys, kadangi stebime tendencijas ir matome, jog augaliniai produktai vis dažniau nugula į tautiečių krepšelius“ , – pastebi V.Kapočienė.
Augaliniai produktai – kelias į geresnę sveikatą
Remiantis „Eurostat“ 2021 metų duomenimis, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis – 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 2,6 tūkst. ligonių. Širdies ir kraujagyslių ligos taip pat yra pirmaujanti mirties priežastis visame pasaulyje – kasmet dėl jų miršta apie 18 mln. žmonių.
Žurnale „European Heart Journal“ 2023 m. publikuotas tyrimas atskleidžia, jog žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali dažnesnis augalinės kilmės produktų vartojimas. Kaip teigiama tyrimo išvadose, augalinė mityba gali sužaisti svarbų vaidmenį, siekiant sumažinti arterijų užkalkėjimą, o tai gali padėti sumažinti tokių ligų kaip insultas ar infarktas riziką. Anot tyrimo, dažnesnis augalinio maisto pasirinkimas gali net 7 proc. sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat augalinė mitybą padeda išvengti tokių ligų kaip aukštas kraujospūdis, diabetas, demencija, nutukimas, gaubtinės žarnos, krūties ar prostatos vėžys bei nutukimas.
„Mūsų turimais duomenimis, lietuviai tarp Baltijos šalių pirmauja pagal suvartojamos mėsos kiekį – per metus jos suvartoja daugiau nei 80 kg statistiniam gyventojui. Tuo tarpu latviai jos suvartoja apie 70 kg per metus, o estai atitinkamai apie 60 kg. Skirtumas – didžiulis, ir akivaizdu, kad lietuvių skaičiai yra tikrai per dideli. Bet šiuos skaičius pagerinti tikrai galima, kadangi apklausos rodo, jog nauda sveikatai vartotojus skatina ieškoti alternatyvų mėsai“ , – statistika dalinasi ekspertė.
Kaip galimas priežastis, dėl kurių lietuviai vartoja tiek mėsos, V.Kapočienė įvardija susiformavusį požiūrį, jog mėsa yra pagrindinis baltymų šaltinis, kurį pagaminti yra lengviau.
„Puikūs baltymų šaltiniai yra ir lęšiai, avinžirniai, žirniai – tiesiog galbūt nebežinome būdų, kaip juos pagaminti ir jų gamyba yra imlesnė laikui nei mėsos. Taip pat puikus baltymų šaltinis yra soja, kuri dažnai tampa sudėtine alternatyvų mėsos gaminiams dalimi. Ji savo baltymų kiekiu prilygsta jautienai“ , – teigia specialistė.
Nauda ne tik sveikatai, bet ir gamtai
Rinktis „augalainį“ iš sojos, o ne mėsainį iš jautienos yra naudingiau ir gamtai, kadangi sojos auginimas reikalauja ir mažesnių gamtinių išteklių. Norint išauginti vieną kilogramą jautienos sugeneruojama 70 kg CO2 emisijų, o 100 gramų mėsos kepsnio „auginimui“ sunaudojama 1600 litrų vandens.
Gyvulininkystė yra viena iš didžiausių CO2 emisijų generatorė – ji atsakinga už 57 proc. visų žemės ūkio emisijų, lyginant su 29 proc., emisijų, susidarančių auginant augalinės kilmės produktus, kurie sveikai mitybai yra palankesni nei gyvūninės kilmės produktai.
„Paradoksalu, jog auginame maistą, kuriuo maitiname gyvūnus, kad po to juos suvalgytume, nors iš esmės tą patį maistą galėtume vartoti ir patys. Turime tiek grūdinių, ankštinių kultūrų, įvairiausių daržovių, kurios puikiai papildytų mūsų kasdienį mitybos racioną“ , – reziumuoja V.Kapočienė.
