Ekspertai vieningai sutaria – fermentuoti galima beveik viską, o toks būdas ne tik prisideda prie geresnės sveikatos, bet ir yra itin draugiškas aplinkai.
Mums įprasti rauginti agurkai bei kopūstai puikuojasi beveik kiekvienų namų spintelėje ar šaldytuve. Tačiau reikia nepamiršti, kad rauginamų ir kitaip fermentuojamų produktų pasirinkimas – itin platus. Pasak „Lidl Lietuva“ pirkimų tvarumo specialistės Karolinos Labulytės, parduotuvių lentynose galima rasti ne tik jau vartojimui paruoštų fermentuotų produktų, bet ir daržovių bei vaisių, kuriuos galima nesudėtingai rauginti namuose.
„Fermentuoti produktai – tikra aukso kasykla norintiems paįvairinti savo mitybą sveikais, maistingais ir itin nebrangiais variantais. „Parduotuvių lentynose siūlome visiems gerai pažįstamus ir plačiai vartojamus fermentuotus produktus, tačiau taip pat svarbu prisiminti, jog pasigaminti itin sveikų fermentuotų produktų galite ir patys namuose“, – sako K.Labulytė.
Fermentuojamų produktų pasirinkimas – itin platus
Maisto produktų fermentaciją nuo seno žinome kaip puikų būdą siekiant paruošti sezoninius produktus žiemai. Pasak atstovės, rauginti galima beveik viską, ką galite rasti parduotuvių šviežių vaisių bei daržovių skyriuje.
Ji priduria, kad mums visiems gerai pažįstami ir plačiai vartojami kefyras, rūgpienis ar jogurtas taip pat yra fermentuoti produktai, kurie turi gerųjų bakterijų, yra lengviau skaidomi.
Neabejotina nauda organizmui
Ekspertai vieningai sutaria – fermentuotų produktų vartojimas yra ne tik pigus būdas paįvairinti maisto racioną, bet ir suteikia itin didelę naudą organizmui. Pasak nevyriausybinės organizacijos „Gyvi Gali“ atstovės Austėjos Vakarinaitės, fermentuotas maistas ir gėrimai padeda sukurti tinkamą žarnyno bakterijų balansą bei palaikyti pakankamą virškinimo fermentų kiekį.
„Fermentuoti produktai yra praturinti gerosiomis bakterijomis, dar vadinamomis probiotikais. Toks maistas gerina virškinimą, stiprina imunitetą ir net padeda išvengti kai kurių chroniškų ligų. Taip pat fermentuotuose produktuose esančios bakterijos gali pagerinti folio rūgšties ar geležies pasisavinimą“, – sako A.Vakarinaitė.
Visi fermentuoti produktai yra apdorojami mielių ir bakterijų, tad baltymai, kuriuos mūsų organizmas įprastai pasisavina sunkiai, yra skaidomi lengviau. Todėl žmogaus organizmas paprasčiau suvirškina raugintas daržoves, vaisius, jogurtą ar pan. A.Vakarinaitė priduria, kad fermentuoti produktai – nepamainomas komponentas augaliniu maistu besimaitinančių žmonių lėkštėse.
„Fermentuotuose produktuose esančios gerosios bakterijos padeda įsisavinti naudingas drauge su augaliniu maistu gaunamas maistines medžiagas. Fermentavimo specialistai taip pat pažymi, kad natūralus fermentavimas padeda išsaugoti vertingas maistines medžiagas, kurios prarandamos maistą apdorojant aukšta temperatūra arba šaldant“, – tvirtina A.Vakarinaitė.
Palanku ne tik organizmui, bet ir planetai
Pasak pašnekovės teigimu, vartojant daugiau fermentuotų produktų mes galime ne tik pagerinti savo sveikatą, bet ir prisidėti prie tvaresnės veiklos.
„Šis universalus būdas leidžia išvengti maisto švaistymo, be to, padeda sumažinti su maisto transportavimu susijusias CO2 emisijas, kadangi sustiprinama paskata vartoti vietinės kilmės, tam tikrai geografinei platumai būdingą maistą. Fermentuoti galima įvairiausius augalinius produktus, tarp jų ir labai paprastus, neišrankius klimatinėms sąlygoms, todėl tai padeda nesusitelkti ties žemę alinančiomis monokultūromis“, – pasakoja A.Vakarinaitė.
Jai pritaria ir pirkimų tvarumo specialistė pridurdama, kad atsakingai pasirinkus produktus, kuriuos ruošiatės fermentuoti, galima mažinti taršą, prisidėti prie planetai palankesnės veiklos.
„Visų šviežių vaisių ir daržovių tiekėjų parduotuvė reikalauja taikyti gerąją žemės ūkio praktiką pagal „GlobalG.A.P.“ sertifikavimo programą ir turėti atitinkamą sertifikatą, kuris įrodo, kad ūkyje yra tinkamai laikomasi saugos, kokybės bei aplinkos tausojimo reikalavimų. Vykdant „GlobalG.A.P.“ programoje numatytų reikalavimų laikymosi kontrolę, nuolat tikrinama, ar produktų auginimas konkrečioje aplinkoje nekelia rizikos vandens prieinamumui bei kokybei“, – pasakoja K.Labulytė.
