Buvo tikima, jog šventinta duona turi stebuklingų galių, apsaugančių nuo gaisro, žaibo ar kitų nelaimių. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog svarbiausia renkantis duoną – jos maistingumas.
O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, jog pirkėjai mėgsta eksperimentuoti, mielai išbando įvairias asortimento naujienas bei ieškobemielių ar mažiau cukraus turinčių kepinių.
Ekspertė pataria, kaip išsirinkti kokybišką ir šviežią duoną, o norintys sutaupyti kviečiami ją pigiau išsikepti namuose ir pagardinti kefyru.
Pasirinkimo kriterijus – maistingumas
Nuo priešistorinių laikų duona yra pagrindinis maisto produktas, gaminamas naudojant įvairius ingredientus visame pasaulyje. Manoma, jog pirmoji duona buvo pagaminta dar neolito laikais, beveik prieš 12 000 metų. Lietuvoje duona taip pat turi gilias istorines ir kultūrines šaknis. Mūsų protėviai matė ją kaip išlikimo ir gyvybingumo simbolį. Ji tapo neatsiejama įvairių švenčių ritualų dalimi, nuo krikštynų iki vestuvių. Pavyzdžiui, jaunieji į naują gyvenimo etapą iki šiol palydimi su duona ir druska. Tikima, jog per Šv. Agotos dieną palaiminta duona turi stebuklingų galių, galinčių apsaugoti nuo gaisro, žaibo ar kitų nelaimių.
Dr. Edita Gavelienė pastebi, jog šiais laikais, vengdami angliavandenių, žmonės dažnai atsisako ir kasdienai reikalingų produktų, tačiau to nereikėtų daryti su duona. Be to, kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis ar sėklomis, duona bus ne tik soti ar skani, bet ir suteiks vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų, tokių, kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas ar kalis.
Pasak gydytojos dietologės, vienas iš duonos pasirinkimo kriterijų turėtų būti maistingumas: „Renkantis duoną, verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos ir cukraus kiekį. Reikėtų vartoti tokią duoną, kurios 100 g būtų iki 0,3 g druskos ir iki 5 g cukraus, be to, riebalų kiekis neturėtų viršyti 3 g. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto priedus, kurie dažniausiai žymimi E raide bei skaičiumi – jų turėtų būti kuo mažiau. Pavyzdžiui, oranžinę spalvą suteikiantis dažiklis žymimas E160a, tačiau jis gali būti įvardintas ir kaip karotenų mišinys arba beta karotenas. Sveikatai naudingiau, jei produkte E raidžių arba nesuprantamų cheminių pavadinimų yra kuo mažiau.“
Kasdieninės mitybos neįsivaizduoja be duonos
Pasak komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, lietuviai nuo seno savo kasdienės mitybos neįsivaizduoja be duonos ar jos gaminių. Ji pastebi, jog pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau ieško sveikesnių, bemielių ar mažiau cukraus turinčių kepinių, o taip pat – iš ekologiškų javų iškeptos duonos ar kepinių be glitimo, išbando įvairias asortimento naujienas.
„Prekybos centrų lankytojai mėgsta eksperimentuoti ir nuolat ieško naujų, įdomesnių, pigesnių prekių, todėl siūlome jiems įvairias asortimento naujienas. Dažnas ne tik dairosi tamsios ar šviesios duonos su įvairiais grūdais, sėklomis ar daržovėmis, bet nepraeina ir pro šviežiai iškeptas ir lietuvių pamėgtas čiabatą, fokačiją ar prancūzišką batoną“, – pastebi specialistė.
Norintiems įsigyti šviežios duonos, O.Suchočeva primena, jog ji turėtų būti elastinga ir akyta, be to, svarbu atkreipti dėmesį į jos spalvą. „Ruginė duona turėtų būti tamsiai rudos spalvos, o kvietinė bei įvairių rūšių pyragai – šviesesni, pasidengę auksine plutele. Šviežią duoną išduoda ne tik jos išvaizda, bet ir gardus kvapas“, – sako specialistė ir primena, jog parsinešus į namus duoną reikėtų laikyti sandarioje, nuo oro apsaugotoje pakuotėje. Taip ji ne tik nesudžius, bet ir bus apsaugota nuo pelėsio.
Siūlome namuose išsikepti kvepiančios juodos duonos su kefyru – tai ne tik pigu, bet ir labai gardu.
Juoda duona su kefyru
Duonai reikės:
- 370 g kvietinių miltų;
- 210 g viso grūdo kvietinių miltų;
- 110 g rupių ruginių miltų;
- 1 šaukštelio druskos;
- 100 g saulėgrąžų sėklų;
- 100 g neskaldytų linų sėmenų ;
- 100 g nesmulkintų džiovintų abrikosų;
- 100 g razinų;
- 100 g lazdynų riešutų;
- 1 l kefyro;
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
- 200 ml tamsaus sirupo.
Gaminimo eiga:
Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių temperatūros.
Sumaišykite puode visų rūšių miltus su druska, saulėgrąžų sėklomis, linų sėmenimis, abrikosais, razinomis ir riešutais. Galima naudoti smulkintus arba nesmulkintus riešutus.
Sumaišykite kefyrą su kepimo milteliais ir sirupu. Suberkite miltų mišinį ir atsargiai išmaišykite iki vientisos tirštos masės. Ištepkite gausiai riebalais dvi 1,5 l dydžio duonos formas (dviems kepaliukams duonos) arba formas išklokite kepimo popieriumi. Supilkite tešlą ir apibarstykite trupučiu miltų.
Kepkite duoną formose apatiniame orkaitės lygyje apie 1,5 valandos. Uždenkite folija, jei kepaliukai per daug tamsėja. Pagaliuku patikrinkite, ar duona iškepė. Išverskite duoną ant grotelių ir palikite bręsti virtuviniuose rankšluostėliuose suvyniotus kepaliukus ne trumpiau kaip 5 valandas.
Skanaus!
