Nuolat jaučiatės mieguisti? Štai koks maistas padės prasiblaškyti

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė nerekomenduoja gelbėtis vien tik kava – pasirūpinus miego kokybe, neignoruojant pasivaikščiojimų gryname ore bei apgalvojus ir subalansavus dienos racioną, galima jaustis kur kas darbingesniais.

O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva užkandžiams nepataria rinktis saldumynų – vietoje jų po ranka turėkite riešutų ar džiovintų vaisių.

Nors dažnai dieną pradedame puodeliu kavos, o tik atėję į darbą taip pat skubame prie kavos aparato, žaliosios ar juodosios arbatų poveikis – panašus. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo nepiktnaudžiauti kava: „Kofeinas stimuliuoja, jei suvartojami nepertekliniai jo kiekiai, o didesnis kiekis sukelia daugiau nerimo ir streso. Norint jaustis žvaliau tikrai nebūtina per dieną išgerti daugybę puodelių kavos: užtektų 2–3, o vieną jų galima keisti juodąja arba žaliąją arbata. Dideliame puodelyje kavos, priklausomai nuo pupelių, yra apie 240 mg kofeino, o espresso – apie 70 mg.“

Ji teigia, kad žalioji arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie ieško sveikatai palankaus gėrimo: „Vidutiniškai 240 ml puodelyje žaliosios arbatos yra apie 25–30 mg kofeino. Ji suteikia švelnų energijos pakilimą be intensyvaus stimuliavimo, susijusio su didesnio kofeino kiekio gėrimais. Tuo tarpu juodoji arbata, nors gaminama iš tų pačių arbatmedžio lapų, dėl kitokios gamybos technologijos pasižymi intensyvesniu skoniu, o kofeino kiekis joje taip pat didesnis. 240 ml puodelyje juodosios arbatos paprastai būna apie 40–70 mg kofeino.“

Pasak ekspertės, žvalumui padidinti vertėtų išbandyti ir mačią, kuri nuo kitų arbatžolių arbatų skiriasi tuo, jog suvartojamas ne tik arbatžolių nuoviras, bet ir patys arbatos lapeliai, o tai suteikia papildomų naudų. „Joje yra daug vitamino C, lėtinį uždegimą mažinančių fenolio rūgščių ir antioksidantų. Be to, tai vienas iš daugiausiai antioksidanto rutino, kuris yra labai naudingas širdies bei kraujagyslių ligų užkardymui, turinčių gėrimų“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.

Kartais jaučiamės mieguisti ir apsunkę po itin sočių pietų, ypač jei suvalgome deserto. Nors vaikystėje visi girdėjome, kad sriubą valgyti būtina, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė akcentuoja patiekalų maistingumą, jų turį ir kiekį, tad sriuba nėra pats būtiniausias pietų valgis.

„Ji primygtinai rekomenduojama tik liesumo varginamiems žmonėms, kurie nori priaugti svorio: jiems siūloma suvalgyti ir sriubą, ir pagrindinį pietų patiekalą. Kitiems ji nėra itin būtina: viena vertus, padeda suvalgyto patiekalo virškinimui, kita vertus, užima dalį skrandžio tūrio. Tad kiekvienas turėtų įsivertinti savo suvalgomo maisto kiekį, kuris vidutiniškai neturėtų būti didesnis,kaip pusė litro. Tad geriau valgyti po vieną pietų patiekalą: visą porciją sriubos arba antrojo patiekalo, arba abiejų po pusę porcijos – tokiu atveju po pietų nesijausite tokie aptingę“, – pataria gydytoja dietologė.

Ji pastebi, kad žmonės dažnai mieguistumu skundžiasi praėjus maždaug valandai po pietų. „Tai nutinka, jei suvalgoma daug baltymų ir daug angliavandenių, pavyzdžiui, didelė porcija mėsos su bulvėmis. Norint išlikti žvaliems, per pietus rekomenduočiau rinktis didesnį tūrį turintį maistą: pavyzdžiui, lėkštę salotų su sėklomis, sūriu ar kiaušiniu, o gal lęšiais ar kitais ankštiniais. Didesnis mėsos ar žuvies patiekalas tada būtų pasirinkimas vakarienei. Kartais mieguistumas dieną praeina vien sumažinus porcijos dydį, tad verta stebėti, nuo kokio maisto jaučiatės žvalūs, o nuo kokio – apsunkę“, – akcentuoja dr. E.Gavelienė.

Nors daugelis apie melatoniną yra girdėję tik kaip apie miego hormoną, iš tikrųjų jis padeda reguliuoti žmogaus cirkadinį ritmą (24 valandų ciklą): kokybiško miego ir produktyvaus būdravimo periodus. Gydytoja dietologė dr. E.Gavelienė primena, kad norint žvaliau jaustis dieną, būtina gerai išsimiegoti, būti fiziškai aktyviam ir nepamiršti bent šiek tiek laiko bet kokiu oru praliesti lauke. „Mieguistumą kelia ir ilgesnis tamsos metas, dirbtinis apšvietimas. Melatonino gamybą skatina produktai, kuriuose yra amino rūgšties triptofano, tad šiek tiek žvaliau jaustis padėtų vyšnios, goji uogos, kiaušiniai, pieno produktai, žuvis, riešutai, sojų produktai, tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės“, – vardija gydytoja dietologė. Ji primena, kad nors dažnai po pietų norisi ko nors saldaus, užbaigę juos desertu, jausimės šiek tiek apsunkę ir mieguisti.

Prekybos centruose riešutus ar jų mišinius su džiovintais vaisiais į krepšelius įsideda tiek moksleiviai ar studentai, tiek jų tėvai: juos patogu nešiotis ir vartoti užkandžiams. Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad riešutai populiarūs įvairiais metų laikais: „Ypač mėgstamos pistacijos, graikiniai riešutai ir migdolai, nors paklausūs ir retesni, kurie pas mus atkeliauja iš viso pasaulio: anakardžiai iš Vietnamo, karijų riešutai – iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kedrinės pinijos – iš Danijos, makadamijos – iš Zambijos. Tad kiekvienas pirkėjas riešutų rūšį gali pasirinkti pagal savo skonį.“

Pasak ekspertės, norint ilgiau mėgautis šviežiais riešutais, vertėtų juos laikyti ne aukštesnėje kaip 20 laipsnių temperatūroje, galima ir šaldytuve, sandariai supakuotus ar padėtus toliau nuo aštresnius kvapus skleidžiančių produktų.

Siūlome pietums ar vakarienei pasigaminti maistingų salotų, kurios bus skanios tiek šiltos, tiek šaltos.

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Į negilią kepimo skardą sudėkite svogūną, cukinijas, papriką ir pomidorus, pagardinkite juodaisiais pipirais. Apšlakstykite 2 valgomaisiais šaukštais alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišykite. Kepkite 30 minučių, įpusėjus kepimui, pamaišykite.

Tuo tarpu padažui sumaišykite citrinos sultis ir likusį alyvuogių aliejų, pagardinkite druska ir pipirais, įmaišykite žoleles.

Kai daržovės iškeps, leiskite joms 5 minutes atvėsti, tada sudėkite į dubenį su avinžirniais, feta ir padažu. Prieš patiekdami lengvai išmaišykite.

Skanaus!