Visgi mitybos specialistai pastebi, kad imunitetą svarbu stiprinti ištisus metus, o tai be didelių pastangų ir išlaidų daryti gali padėti atidesnis žvilgsnis į kasdienį maisto racioną.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, tai, kad šaltasis sezonas jau prasidėjo, atspindi ir tam tikrų produktų pardavimų pokyčiai.
„Peršalimo ligų maratonas po truputį atkeliauja – stebime didesnį susidomėjimą natūraliomis imuniteto stiprinimo ar gydymosi priemonėmis. Citrinos, imbierų šaknys, medus, arbata – šių produktų pardavimai auga nuo pat spalio iki pavasario. Populiarios ir spanguolės, kurios, kaip teigia specialistai, yra vertingų vitaminų, mineralų, antioksidantų ir ląstelienos šaltinis“, – tendencijas apžvelgia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Natūropatinės mitybos ekspertės Tautvilės Šliažaitės-Miller teigimu, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos.
„Gera sveikata lemia mūsų jauseną bei apskritai – gyvenimo kokybę. Šaltuoju metų laiku padažnėja susirgimai peršalimo ligomis, todėl labai svarbu turėti stiprų imunitetą. Imuninės sistemos stiprinimas prasideda nuo didesnio dėmesio mitybos racionui – tuo rūpintis reikėtų visais metų laikais, o ne atėjus rudeniui ar jau pajutus pirmuosius simptomus“, – sako mitybos specialistė, socialinių tinklų tinklaraštininkė T. Šliažaitė-Miller.
Natūropatinės mitybos ekspertė T. Šliažaitė-Miller pastebi, kad šaltojo sezono metu daugelis į savo racioną įtraukia daugiau vitamino C, kuris yra puikus ginklas kovoje su virusais, tačiau reikia nepamiršti vieno svarbaus aspekto.
„Vitaminas C labai svarbus mūsų imuninei sistemai. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šio vitamino įsisavinimas smarkiai priklauso nuo mitybos – kuo daugiau joje angliavandenių, tuo daugiau vitamino C mums reikia“, – sako T. Šliažaitė-Miller.
Kokybiški riebalai bei cinko ir vario balansas
T. Šliažaitė-Miller pataria į kasdienę mitybą įtraukti kokybiškus riebalus, tokius kaip alyvuogių, kokosų aliejus ar sviestas. Taip pat reikėtų gauti priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčių omega-3 riebalų, kurių gausu silkėje, sardinėse, menkėje, skumbrėje ar lašišoje.
Gaminant įprastus kasdienius patiekalus naudinga naudoti daugiau šviežių česnakų, imbierų ar svogūnų. Tuo metu vaisius dažniau vertėtų pakeisti uogomis, nes jose yra mažiau cukraus, bet daugiau sveikatai naudingų antioksidantų.
Specialistės teigimu, didžiulę įtaką mūsų imunitetui turi cinko ir vario balansas organizme, tad svarbu nepamiršti savo sudėtyje cinko turinčių produktų, tokių kaip raudona mėsa, avinžirniai, lęšiai ir pupelės, sėklos, riešutai ar pieno produktai.
Pusryčiams paruoškite avižų ar kitų grūdų košę, kuri gausi vario, paskaninkite ją sviestu, mėgstamais riešutais ar džiovintais abrikosais, ir dieną pradėsite ne tik sočiai, bet ir subalansuotai.
„Prieš renkantis „sveikuoliškus“ produktus, pirmiausia reiktų atsisakyti perdirbto maisto, saldumynų ir skystųjų aliejų, pavyzdžiui saulėgrąžų ar rapsų“, – akcentuoja specialistė.
Užklupus ligai – ilsėtis ir vengti saldumynų
Jei nuo peršalimo ar virusinių ligų apsisaugoti visgi nepavyko, T. Šliažaitė-Miller rekomenduoja daug ilsėtis ir atkreipti dėmesį į tai, kuo maitinamės sirgdami.
„Norint greičiau pasveikti svarbu maksimaliai sumažinti angliavandenių turinčių produktų, tokių kaip duona, košės, bulvės ar net bananai vartojimą. Šiuose produktuose natūraliai gausu cukraus, leidžiančio maitintis bakterijoms ir virusams. Į mitybą rekomenduočiau įtraukti daugiau baltymų ir riebalų – kokybiška mėsa, kiaušiniai, žuvis yra ypač naudingi imuninės sistemos atsistatymui“, – pataria mitybos ekspertė.
Pasak jos, naminis kaulų, jautienos ar vištienos sultinys sergančiam žmogui pasitarnaus kur kas labiau nei desertai, kuriais esame įpratę lepinti ligonius.
Ligas išvarantis receptas
Sveikos gyvensenos specialistė T. Šliažaitė-Miller primena, kad pats geriausias receptas imuniteto stiprinimui yra šalto vandens terapija, kurią patariama propaguoti visais metų laikais, o ypač šaltuoju metų laiku. Vienas iš paprasčiausių būdų savo kūną pratinti prie šalto vandens – mažais žingsniais ugdyti šį įprotį ir namuose maudytis tik po šaltu dušu.
Jeigu liga vis tik užklupo, ją įveikti padės ir puikiai sušildys namuose ruošta maistinga ir kvapni vištienos sriuba su lęšiais ir ciberžole.
Reikės:
- pusės mėsos sultinio kubelio, ištirpinto 900 ml vandens,
- 1 vištos krūtinėlės,
- 2 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus,
- 1 nedidelio smulkiai supjaustyto svogūno,
- pusės susmulkinto saliero stiebo,
- 1 nuskustos ir susmulkintos morkos,
- 1 arbatinio šaukštelio ciberžolių,
- 1 citrinžolės stiebo,
- 30 g susmulkintos imbiero šaknies,
- 30 g nuplautų džiovintų žaliųjų lęšių ar kitų kruopų,
- 30 g lapinių kopūstų.
Kaip gaminti
Citrinžolę sutrinkite peiliu ir sudėkite į vidutinio dydžio puodą kartu su imbieru ir sultiniu. Užvirkite ir virkite 2 min., kol pasklis aromatas. Sudėkite vištienos krūtinėlę ir sumažinkite ugnį.
Virkite 15–18 min., kol vištiena bus paruošta. Išimkite vištieną iš puodo ir leiskite jai šiek tiek atvėsti. Išimkite iš puodo citrinžolę ir imbierą.
Kol vištiena virs, kitame puode ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūną, salierą ir morką. Kepkite 10 min., kol suminkštės. Įmaišykite ciberžolę, lęšius ir maišydami kepkite dar 1 min.
Supilkite paruoštą sultinį, užvirkite ir virkite 18–20 min. arba kol lęšiai suminkštės. Vištieną susmulkinkite ir sudėkite atgal į puodą kartu su lapiniais kopūstais, leiskite pavirti dar 5 min.
Patiekite. Skanaus!
