Nepraleiskite progos pasimėgauti kriaušėmis, ypač jei vengiate širdies ligų ar vidurių užkietėjimo

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad kriaušės – puikus maistinių skaidulų šaltinis, kuriame taip pat yra nemažai imunitetą stiprinančio vitamino C.

Kriaušių skonis ir jų panaudojimo galimybės virtuvėje greičiausiai beribės: jos paskanins ne vieną kepinį ir desertą, vaisių kompotą, o keptos kartu su paukštiena atsiskleis dar kitaip. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė E. Gavelienė pasakoja, kad kriaušes verta įtraukti į sveikatai palankios mitybos racioną, nes jos yra puikus skaidulų šaltinis.

„Vidutinio dydžio kriaušėje yra apie 6 g skaidulų. Skaidulinės medžiagos yra labai svarbios žmogaus virškinimo sveikatai, nes padeda reguliariai tuštintis, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ir palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą.

Vienoje vidutinio dydžio kriaušėje randama ir apie 12 proc. rekomenduojamos paros normos vitamino C. Šis vitaminas yra stiprus antioksidantas, palaikantis stiprią imuninę sistemą, padedantis gaminti kolageną, kad oda būtų sveika ir padedantis gyti žaizdoms.

Kriaušės yra ir geras kalio šaltinis: vidutinio dydžio kriaušėje jo yra apie 190 miligramų. Šis mineralas labai svarbus palaikant tinkamą kraujospūdį, todėl gali padėti sumažinti hipertenzijos ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, kriaušėse yra daugiau nei 80 proc. vandens, kuris gali padėti palaikyti bendrą organizmo hidrataciją“, – kriaušių privalumus išskiria gydytoja dietologė.

Žinoma, nors ir retai, tačiau kai kurie žmonės gali būti alergiški šiems vaisiams.

„Alerginės reakcijos gali pasireikšti nuo lengvo burnos alergijos sindromo (burnos niežėjimo ar dilgčiojimo) iki sunkesnių simptomų, tokių kaip dilgėlinė, patinimas ar pasunkėjęs kvėpavimas. Jei įtariate alergiją kriaušėms, būtinai kreipkitės į gydytoją ir atlikite tyrimus dėl konkrečių alergenų. Taip pat kriaušėse, kaip ir daugelyje vaisių, yra natūralių cukrų, įskaitant fruktozę. Žmonės, kurie turi fruktozės netoleravimo sutrikimų, vartodami daug fruktozės turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, kriaušes, gali jausti virškinimo diskomfortą, dujas, pilvo pūtimą ir viduriavimą. Šiems asmenims būtina saikingai ir atidžiai stebėti tokius simptomus“, – primena E. Gavelienė.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad rudenį dažnai susiduriama su problema, kai dėl kriaušių derliaus gausos tenka svarstyti, kaip išvengti bereikalingo maisto švaistymo. Tad norint tinkamai išlaikyti kriaušes namuose, reikėtų pirmiausia įvertinti jų sunokimo lygį.

„Jei turite prinokusių kriaušių, kurias planuojate greitai suvalgyti, geriausia jas laikyti šaldytuve, kad ilgiau išliktų šviežios. Jei jos nesubrendusios, palikite jas kambario temperatūroje, kad sunoktų.

Skirtingų sunokimo stadijų kriaušes laikykite atskirai vieną nuo kitos. Prinokusios arba pernokusios kriaušės gali išskirti etileno dujų, kurios gali pagreitinti šalia esančių vaisių, įskaitant kitas kriaušes, nokimą. Tačiau jei kriaušės dar neprinokusios ir norite jas sunokinti, sudėkite jas į dubenį su vaisiais arba popierinį maišelį ir palaikykite kambario temperatūroje. Kai kriaušės prinoks – perkelkite jas į šaldytuvą, kad nokimo procesas sulėtėtų.

Prinokusias kriaušes šaldytuve galima laikyti iki 3–5 dienų. Vadovaudamiesi šiais patarimais ne tik išvengsite maisto švaistymo, bet ir galėsite gardžiuotis skaniausiomis kriaušėmis, kurios tiks valgyti tiek vienas pačias, tiek jas bus galima panaudoti įvairiems kepiniams, kurie savo aromatu ir skoniu dar ilgai primins jaukius rudens vakarus“, – teigia O. Suchočeva.

Pasak specialistės, kriaušės parduotuves pasiekia iš daugelio Europos šalių: Olandijos, Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos, o žiemos metu ir iš Kinijos, tad saldžių bei sultingų kriaušių parduotuvių lentynose galima rasti visus metus. Tiesa, didžiausias jų pirkimo pikas yra vėlyvą rudenį bei žiemą, kai savo soduose šių vaisių jau negalime rasti.

„Jei norite išsirinkti aukštos kokybės kriaušes, reikėtų žvalgytis tokių, kurios tvirtos, bet šiek tiek pasiduodančios švelniam kotelio galo spaudimui. Venkite kietų ar pernelyg minkštų kriaušių. Kriaušių spalva gali skirtis priklausomai nuo veislės. Tačiau ieškokite ryškios ir vienodos spalvos kriaušių, atitinkančių savo rūšį. Nedidelis spalvos pasikeitimas iš žalios į geltoną ar raudoną yra geras prinokimo rodiklis. Prinokusios kriaušės turi skleisti saldų, kvapnų aromatą nuo kotelio galo. Jei jaučiate malonų aromatą, tai ženklas, kad kriaušė prinokusi ir tinkama valgyti“, – teigia ekspertė.

„Rimi“ maisto technologai kviečia išmėginti nesudėtingą kriaušių pyrago receptą ir praskaidrinti šaltus rudens vakarus kvapniu bei aromatingu kepiniu.

1. Paruoškite tešlą. Miltus, druską ir cukrų sumaišykite virtuviniame kombaine, tada įpilkite šalto sviesto ir maišykite iki vientisos tešlos. Įpilkite maždaug 4 šaukštus šalto vandens ir vėl sumaišykite.

2. Išimkite tešlą iš virtuvinio kombaino ir suminkykite į rutulį. Padalinkite jį į dvi dalis, abi tešlos dalis suspauskite į plokščius blynus ir padėkite į šaldytuvą bent 30 minučių, kad sukietėtų.

3. Kol laukiate, paruoškite įdarą. Nuplaukite kriaušes, išimkite jų šerdis ir supjaustykite vaisius plonais griežinėliais.

4. Įdėkite sviestą ir cukrų į keptuvę ir kaitinkite, kol visas cukrus karamelizuosis. Sudėkite supjaustytas kriaušes. Kai kriaušės pradeda minkštėti, įpilkite krakmolo, sumaišyto su vandeniu ir gerai išmaišykite keptuvės turinį.

5. Tešlą plonai iškočiokite, kad gautųsi maždaug 28 cm skersmens blynai. Vieną tešlos dalį dėkite į 24 cm skersmens kepimo indą ir prispauskite prie šonų. Supilkite kriaušių masę ant pagrindo. Kitą tešlos dalį supjaustykite juostelėmis ir supinkite tinklelį.

6. Tvirtai prispauskite tešlos kraštus. Jei norite, papuoškite viršutinį sluoksnį iš tešlos išpjaustytomis formomis ar šakute išraižykite ornamentus.

7. Pyragą ištepkite kiaušinio plakiniu ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių, kol pyragas dailiai apskrus. Prieš patiekdami pyragą leiskite jam šiek tiek atvėsti.