Vertinga dėl baltymų ir amino rūgščių gausos
„Paukštiena yra viena iš mūsų sveikatai vertingiausių mėsų. Jei kalbėtume apie vištieną, skirtingos jos dalys pasižymi skirtingomis savybėmis. Tarkime, vištienos krūtinėlė yra liesa mėsa, joje daugiau baltymų, sparneliuose, ypatingai su oda, yra daugiau riebalų. Vištiena laikoma balta mėsa ir tinka tiek mažiems vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Balta mėsa labai vertinga dėl savo baltymų bei amino rūgščių gausos. Palyginus su raudona mėsa, ji geriau absorbuojasi organizme, yra lengviau virškinama ir neturi hemo (geležies), suteikiančio mėsai raudoną spalvą. Be to, žinia, raudonos mėsos vartojimas yra viena iš vėžinių bei širdies kraujagyslių susirgimų priežasčių“, – sako dietistė, subalansuotos mitybos ekspertė Rita Šilenskienė.
Paklausta, kiek rekomenduotų jos vartoti, mitybos ekspertė teigia, jog tai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir to, ką jis veikia.
„Sportininkams, augančiam organizmui ir vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau baltymų. Bet kuriuo atveju, 2–3 kartus per savaitę valgyti paukštieną yra tikrai rekomenduojama bet kuriai išvardytai grupei, tik svarbu produktą teisingai paruošti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tampame atsparūs antibiotikams
Tiesa, sveikos mitybos specialistė R.Šilenskienė pažymi, kad derėtų rinktis paukštieną, pagamintą iš be antibiotikų užaugintų paukščių. Ji teigia, kad tokia mėsa – nepalyginamai vertingesnė nei pagaminta iš paukščių, kurie buvo jų paveikti, nes antibiotikai nubraukia visas paukštienoje esančias naudas. Pašnekovė teigia, kad pramonėje, t. y. augalininkystei, gyvulininkystei ir produktų gamybai sunaudojama apie 70 proc. antibiotikų.
„Jeigu gyvūnas gydomas antibiotikais nuo bakteriologinių ligų, valgydami paukštieną visa tai gauname ir mes. Kai nuolat gauname antibiotikų, mūsų organizmas pasidaro jiems atsparus. Taigi jeigu susergame ir mums išrašo antibiotikų, jie jau nebeveikia. Dabar mokslininkai pateikia informacijos, kad po 10–15 metų nebegalėsime gydyti tokių ligų, kurias labai lengvai išgydydavome antibiotikais, nes įgijome visuotinį atsparumą“, – dalijasi specialistė.
Mitybos ekspertei antrina ir Vilniaus paukštyno Paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius: „Per didelis antibiotikų naudojimas skatina visuomenės atsparumą jiems. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Šios, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų žmones.“
Kaip jis pažymi, dėl šios priežasties labai svarbu, kad visas gyvulininkystės sektorius iš savo pusės dėtų kuo didesnes pastangas, siekiant mažinti antibiotikų naudojimą. Prie to Lietuvoje prisideda ir Nacionalinės maisto kokybės sistema (NKP), kurios vienas iš reikalavimų, siekiant gauti griežtai kontroliuojamą NKP ženklinimą, – auginimas be antibiotikų.
Griežti reikalavimai
Vilniaus paukštynas yra pirmasis vištienos gamintojas, sertifikuotas pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemą ir turintis teisę savo produktus žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Paklaustas, pagal kokius reikalavimus auginami paukščiai, kai jų produktai ženklinami NKP ženklu, S.Petkevičius sako, kad visi paukščiai yra auginami pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus, tačiau tam, kad Lietuvoje vartotojas gautų aukštesnės kokybės produktą, įvedami papildomi kriterijai.
„Labiau kalbame apie gyvūnų gerovę, mėsos kokybę ir kiekviename gamybos etape, pradedant nuo paukščių auginimo, mus kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir audituoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Vienas esminių reikalavimų – kad produktų gamybai naudojami paukščiai būtų užauginti be antibiotikų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpiai paukščiai nė karto nesirgo ir nebuvo gydyti šiais vaistais. O kad tai pasiektume, daug ir sunkiai dirbame. Mėsiniai viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu ir užtikrinamos kuo geresnės paukščių laikymo sąlygos. Dėl paukščių natūraliai stipresnio imuniteto ir atsakingo auginimo jie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, – pažymi Vilniaus paukštyno atstovas.
Reikalavimai, keliami ūkiams, kurių produktai ženklinami ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, yra numatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 patvirtintose Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse. Tarp paukštienai keliamų reikalavimų, be to, kad turi būti užauginta be antibiotikų, yra ir gamybos atsekamumo užtikrinimas: nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų iki pagamintų galutinių produktų bei šiems produktams gaminti panaudotų žaliavų.
Be to, pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei gamybai auginamų paukščių bei turi būti užtikrinamos tam tikros auginimo sąlygos: paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus, ir (arba) dirbtinis apšvietimas, sudarant sąlygas paukščiams pailsėti be dirbtinio apšvietimo; kuo natūralesnis lesalas, kurio didžiąją dalį sudaro Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Lesale grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. lesalo formulės ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje negali viršyti 6 proc.; draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius. Taip pat turi būti užtikrinamas atsekamumas: nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų iki pagamintų galutinių produktų bei šiems produktams gaminti panaudotų žaliavų.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
