Dietistė paaiškino, kodėl kiaušiniai ar varškė nėra geriausias pasirinkimas pusryčiams

Dietistė, maisto technologė, sveikataipalankus.lt įkūrėja Raminta Bogušienė dalijasi receptais ir naudinga informacija apie turbūt vieną svarbiausių dienos valgymų – pusryčius.

Moksliškai nėra įrodyta, kiek tiksliai kartų per dieną žmogus turėtų valgyti, tačiau tyrimai rodo, kad sotesnius pusryčius negu vakarienę valgančių kūno masė mažesnė, nors ir gauna per dieną tą patį kalorijų kiekį. Antsvorio prevencijai geriausia rinktis 5 valgymus per dieną, vaikams 5–6 valgymus, tai yra, trys pagrindiniai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2–3 užkandžiai (priešpiečiai, pavakariai, vaikams – naktipiečiai). Suaugusiems išimtinais atvejais gali būti 3 valgymai per dieną, tik su sąlyga, jei neperalkstama ir nepersivalgoma esant didesniems tarpams tarp valgymų – neauga papildomi kilogramai.

Šiuo metu populiarus mitybos režimas – vadinamasis protarpinis badavimas. Ar jis gali būti taikomas? Jei tai 12 val. nevalgymo tarpas nuo vakarienės iki pusryčių – jį būtina taikyti kiekvienam, nebent gydytojas rekomendavo kitaip.

Jei tai 14–16 val. nevalgymo tarpas, lieka 1–2 valgymai per dieną, tai ar įmanoma visų rekomenduojamų maistinių medžiagų gauti per kelis valgymus, ar užteks mums baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių medžiagų? Ar pakankamai suvalgysime daržovių, ar bus kur integruoti vaisių, kad nesukelti pilvo pūtimo suvalgius juos po mėsos patiekalo. O kur dar peralkus, ar nebus persivalgoma, o gal noras gauti visas maistines medžiagas vers persivalgyti? O gal esate rizikos grupėje asmenų, kuriems nerekomenduojama šis mitybos režimas? Spręsti jums.

Priklauso nuo fizinio aktyvumo, amžiaus, lyties (vyrai turi gauti daugiau kalorijų), tikslų (išlaikyti svorį, priaugti, numesti), sveikatos būklės.

Nerekomenduoju asmeninėje mityboje apsikrauti kalorijų skaičiavimu, tik kaskart valgant pasverti menkaverčio maisto sotumą ir gaunamas kalorijas. Pavyzdžiui, suvalgius pusrytinę košę gausime 250 kcal, o 100 g sausainių – 400 kcal, ir sotumas suvalgius sausainių bus trumpesnis. Kaskart renkantis subalansuotą maistą organizmas sotumą pajaus ir nepersivalgysite.

Valgant 5 kartus per dieną, pusryčiai sudaro 25 proc. dienos raciono, pietūs sočiausias dienos valgymas – 35 proc., vakarienė lengvesnė nei pusryčiai – 20 proc., priešpiečiai ir pavakariai po 10 proc.

Ką gerti ryte? Savo rytą rekomenduojama pradėti nuo stiklinės ar net dviejų šilto (apie 50 laipsnių) vandens ir tai padaryti 5–10 min. nuo atsikėlimo, kad pažadintume virškinimo sistemą. Jokių citrinų, obuolių actų, nebent gydytojas rekomendavo kitaip, nes savavališkai su šiais komponentais galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Kol skrandis tuščias, kavos gerti nerekomenduojama, tik pusryčių valgymo metu arba pavalgius.

Kada valgyti pusryčius? 30–60 min. nuo atsikėlimo yra pusryčių laikas.

Šiuolaikiniam žmogui, nuolat skubančiam ir neturinčiam laiko labai paparasta nevalgyti, dar lengviau persivalgyti, o valgyti reguliariai – reikia pastangų. Dažniausiai pusryčių valgyti nenori tie, kurie valgo vakare per daug, jų vakarienė yra pagrindinis dienos valgymas arba valgo per vėlai, likus mažiau nei 3 val. iki miego. Todėl rekomenduoju nuo dar dieną prieš pradėti planuoti, ką valgysite pietums, vakarienei ir tarpiniams valgymams. Kitu atveju nereikėtų stebėtis, jei auga svoris, neturite energijos, kyla rūgštys, pučia pilvą, skaudą galvą, jaučiate nuotaikų svyravimus ir kitus sveikatos sutrikimus.

Pusryčiai – daugiau pilnos struktūros angliavandeniais turtingas maistas, kad organizmas gautų ne tik energijos, bet ir būtų užtikrintas ilgesnis sotumas. Geriausias pasirinkimas – grūdų košės, nes tai stambiamolekuliniai angliavandeniai – polisacharidai, kurie greitai atpalaiduoja energiją ir ji greitai neišeikvojama. Virškinimas prasideda burnoje, seilės pradeda ją skaldyti, ir kai patenka į kraują, organizmas pradeda naudoti gautą energiją maždaug per 20 min. Mums reikia ne tik energijos, bet ir pagrindinio maisto smegenims – angliavandenių.

Priklauso kiek valgymų per dieną, bet vidutiniškai pusryčiai apie 25–30 proc. energijos nuo visos dienos raciono (jei 2000 kcal, tai pusryčiai 500–600 kcal). Pusryčiai turi būti sotesni nei vakarienė.

Jei pusryčiams – baltymais turtingas maistas, tai kas vakarienei, ar vėl nebus kad tie patys kiaušiniai, varškė, mėsa, ar žuvis? Taip viršyti ypač gyvūninės kilmės baltymų kiekį maiste labai lengva, o per daug gyvūninės kilmės baltymų mityboje siejama su šio laikmečio pagrindinėms lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ir kita). Rekomenduojama gyvūninės kilmės baltymų per dieną gauti 1–2 kartus.

Taip pat tyrimai rodo, kad nevalgantys ryte visaverčių angliavandenių, po pietų nori greitų angliavandenių – tortų, pyragų, bandelių, saldainių, šokoladų. Jei valgysime daugiau baltyminio maisto, mažiau gausime angliavandenių ir ypač su jais skaidulinių medžiagų, kurios yra tarsi virškinamojo trakto „šluota“, padeda pajusti sotumą ir išlaikyti jį ilgiau, pagreitina maisto medžiagų tranzitą virškinamuoju traktu. Augalinio maisto mityboje turi būti ne mažiau 80 proc., gyvūninio tik 20 proc.

Taip pat reikia žinoti, kad baltymai skrandyje virškinami 4–5 val., o angliavandeniai 2–3 val., todėl po baltyminių pusryčių suvalgyti vaisiai priešpiečiams per ilgai užtruks virškinimo trakte, dėl to gali pūsti pilvą.

Iš ryto medžiagų apykaita greičiausia (iki 15 val.) ir tuomet geriausia vartoti angliavandenius. Visada geriau ryte rinktis desertą, nei po pietų, tik priklauso, koks tai desertas ir koks jo kiekis. Tačiau kasryt renkantis greitus angliavandenius, sotumas bus trumpas ir energijos greitai truks, išsiderins visa dienos mityba. Greitieji angliavandeniai nesuteikia sotumo, skatina alkį.

Naktį išnaudojame glikogeno (energijos sankaupas) atsargas, geriausia jas papildyti pilnos struktūros angliavandeniais. Jei pusryčiams renkamasi pilnos struktūros angliavandeniai, teigiama, kad jie net mažina saldumynų bei miltinių poreikį per visą dieną, o ilgainiui gali sumažėti net kavos poreikis. Bet jei prie košės, ar priešpiečiams, bus mažas desertas, – tai mitybos neišderins, o kartu suteiks ir malonumą, ne draudimą ir ne kraštutinumus, kas vestų į valgymo sutrikimus.

Geriausias pasirinkimas – grūdų košės (grikių, avižų, sorų, miežių, perlinių kruopų, skaldytų kruopų ir pan.). Nepervirti, kad būtų ką kramtyti. Užsimerkti vakare, ryte perplauti prieš verdant. Sotumas po tokių pusryčių trunka 3–4 val. Galimas pasirinkimas – dribsniai (avižų, kviečių ir t.t.). Sotumas trunka iki 2 val. Rinktis retomis progomis – plikomos košės ir mažai skaidulinių medžiagų turinčios košės (manų, kuskuso, kukurūzų, bulguro kruopų, baltų ryžių) – kai nėra galimybės virti kruopų košes, vaikams.

Pusryčių košėms naudokite: žalius ir kepintus grikius, sorų kruopas, avižines kruopas, miežines kruopas, kukurūzų kruopas, perlines kruopas, skaldytas kruopas, dribsnius ir kt. Gaminsime jas saldaus bei sūraus skonių.

Saldžių košių gamybai naudokite šviežias bei džiovintas uogas ar vaisius, agavų ar klevų sirupą, medų ar cukrų, kokosų kremą, pieną, sviestą ar aliejų, riešutus bei įvairias sėklas – aguonas, moliūgų, saulėgrąžų sėklas, šviežiai maltas linų sėmenis, riešutų kremą, sėlenas, cinamoną, kokosų drožles, karamelizuotus vaisius – bananus ar obuolius su medumi.

Sūrių košių gamybai naudokite įvairias šviežias ar šaldytas daržoves bei ankštines daržoves, sviestą arba aliejų, prieskonius, riešutus, įvairias sėklas, sūrį, kiaušinius. Kruopas maišykite kelių rūšių, ypač lęšius su kitomis ne ankštinėmis daržovėmis.

Keptos orkaitėje košės. Savaitgalio pusryčiams gali būti naminė granola, viso grūdo sumuštinis, viso grūdo blyneliai.

Tik penki ingredientai, o patiks ir mažiems, ir dideliems! Ypač tiks tiems, kas nemėgsta tradicinių košių – tai puiki alternatyva organizmą papildyti grūdinėmis kultūromis ne tik vasarą, bet ir žiemą. Labai greitai pasigaminsite sveikų ir maistingų pusryčių „paruoštuką“, kurį galėsite naudoti net visą mėnesį.

Žinoma, laikyti šį gėrį reikėtų sausai, stikliniame švariame inde. Pirštus apsilaižysite skanaudami su naminiais ledais, jogurto ir uogų desertu, o valgoma su augaliniu ar įprastu pienu bei vaisiais ir uogomis, tokia granola bus tikras energijos užtaisas dienos pradžiai.

1. Avižinius dribsnius sumaišome su aliejumi, riešutų sviestu bei medumi.

2. Viską dedame į kepimo skardą ir per visą plotį išsklaidome ant kepimo popieriaus.

3. Kartais pamaišydami (4–5 kartus), kepame apie 40 minučių, iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje su funkcija viršus-apačia.

4. Kai iškepa, granolą sumaišome su sūdytomis ir kepintomis saulėgrąžų sėklomis, o atvėsusią suberiame į stiklinį indą.

Jeigu nemėgstatte virtų košių, išbandykite keptą. Tai tarsi pyragas, kuris bus vertingas maistine prasme ir patiks net išrankiausiam valgytojui.

1. Sumalti linų sėmenis.

2. Avižinius dribsnius beriame kartu su spanguolėmis į kepimo skardą.

3. Bananą suplakame su riešutų sviestu, augaliniu gėrimu, sumaltais linų sėmenimis, agavų sirupu ir cinamonu.

4. Paruoštą mišinį pilame ant avižinių dribsnių, išmaišome skardoje, ant viršaus dedame migdolų drožles ir kepame 30 min. 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.