Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, didžioji dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais.
Gydytoja dietologė dr. E.Gavelienė teigia, kad vaisių sėklos gali pasitarnauti žmogaus organizmui dėl savo maistinių savybių: „Pasižiūrėjus į vaisių sėklų ar kauliukų maistingumą, matyti, kad visi turi žmogaus organizmui naudingų medžiagų. Didžioji dauguma vaisių sėklų yra turtingos mikroelementais, pavyzdžiui, kaliu, variu, magniu, geležimi, cinku, vitaminu C, folio rūgštimi.“
Tiesa, didžioji dauguma sėklų turi tam tikrą luobelę, kuri žmogaus organizmo nesuvirškinama ir dėl to sėklos turinio žmogus paprastai nesuvalgo: „Kai kurių vaisių sėklas rekomenduojama paskanauti. Pavyzdžiui, arbūzo sėklų nebūtina išspjauti: galima pasimėgauti jų traškesiu. Be to, galima jas surinkti ir skanauti paskrudinus – bus daug naudos žmogaus organizmui. O granatų ir pasiflorų sėklos naudingos ne tik dėl vitamino C, kalio, magnio, bet ir dėl skaidulų.“
Įdomu tai, kad didžioji dauguma sėklų turi nemažai aliejų.
„Jų sudėtyje yra mononesočių ir polinesočių rūgščių, vitamino E. Dėl to, pavyzdžiui, arbūzų sėklos dažnai naudojamos kosmetikos priemonėse, gerinančiose odos būklę. Taigi, patiems sukramtyti vieną kitą arbūzo sėklą tikrai būtų naudinga“, – sako sveikatai palankios mitybos specialistė.
Kenksmingos medžiagos suyra termiškai apdorojant
Tiesa, kai kurių vaisių sėklose randama ir toksinių medžiagų.
„Pavyzdžiui, persikų, vyšnių, slyvų kauliukų minkštime, netgi obuolių ir kriaušių sėklose yra žmogui kenksmingos medžiagos amigdalino, kuri veikia organizmą toksiškai. Tačiau tai nereiškia, kad valgant obuolį ir sukramčius sėklas, bus iškart apnuodytas organizmas – viskas priklauso nuo kiekio. Laikantis vaisių normos, kurią reikia suvalgyti per dieną, pavyzdžiui, 300 g obuolių, žmogus tikrai neapsinuodys“, – pažymi gydytoja dietologė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad visų sėklų kenksmingas turinys suyra jas termiškai apdorojant: „Pavyzdžiui, paskrudinus vyšnių kauliukus, jie puikiai tinka patiekalams paskaninti, sutirštinti. Kalbant apie kai kurias kitas sėklas, pavyzdžiui, granatų ar pasiflorų, jos yra naudingos žmogaus organizmui ne vien dėl skaidulų, bet ir dėl vitamino C, kalio, magnio.“
Pasak dietologės, vyrauja įsisenėjęs požiūris, kad, pavyzdžiui, suvalgius vyšnias su kauliukais, jos nukeliaus į kirmėlinę ataugą ir ten sukels uždegimą. Išties tai nėra visai tiesa: „Iš kirmėlinės ataugos motoriniais judesiais pašalinamos sėklos, jei jos ten ir patenka. To bijoti nereikia. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokius vaisius, kaip granatai ar pasiflorai bei kitus, turinčius smulkias sėklytes, rekomenduojama valgyti pertrintus tiems, kurie serga žarnyno uždegimu, pavyzdžiui, opiniu kolitu ar krono liga. Tokiais atvejais geriausia kietąsias daleles pašalinti.“
Favoritės – besėklės vynuogės
Nors sveikatai palanku valgyti kai kuriuos vaisius su sėklomis, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočevos pastebi, kad besėklių vaisių rūšių pardavimai kasmet tik auga: „Besėklių vynuogių pirkimai ypač išaugę, o arbūzų pardavimai varijuoja – žmonės dažniau orientuojasi į kainos rodiklį. Besėkliai arbūzai yra brangesni už įprastus, todėl jų populiarumas tarp pirkėjų išlieka vienodas.
Be to, besėklėmis vynuogėmis prekiaujame visus metus, tačiau rudenį matyti ir įvairesnis rūšių asortimentas. Nepaisant to, populiariausios tarp pirkėjų išlieka besėklės vynuogės, jų pardavimai dvigubai didesni nei įprastų.“
O. Suchočevos teigimu, daugelis šiuo metu parduodamų vaisių ir uogų besėklių rūšių yra ūkininkų ir sodininkų selektyvaus veisimo rezultatas: „Atrinkdami ir daugindami augalus, kurie neturi sėklų, ūkininkai gali sukurti naujas veisles, kurios augina besėklius vaisius. Šiame procese kryžminami augalai su tam tikromis savybėmis, kad būtų išgaunamos pageidaujamos savybės. Besėkliai arbūzai ir vynuogės yra įprasti selektyvaus veisimo būdu sukurtų vaisių ir uogų pavyzdžiai.“
